• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Baal aSulamo mokinys rabi Moše Jair Vainštok

Mokytojo ir mokinio ryšys

Rabi Moše Jair Vainštok nuo pat jaunumės buvo žinomas dėl savo

ypatingų gabumų ir begalinio darbštumo bei atkaklumo mokantis.

Jau nuo jaunų dienų jį patraukė šventas Zoharas ir Ari raštai – jis galėjo

keletą valandų mintinai skaityti Zoharo ištraukas.

Jis buvo vienas svarbiausių mokinių „Chajei olam“ ješivoje, Jeruzalėje.

Kai Baal aSulamas atvyko į Jeruzalę, jis susipažino ir iškart susibičiuliavo su rabi Moše Jairu.

Jie nusprendė kartu mokytis kiekvieną naktį nuo pirmos nakties ir iki pat ryto.

Taip prasidėjo nuostabus ravo ir mokinio ryšys, paremtas tiesos keliu.

Šitaip kartu, kiekvieną naktį po aštuonias valandas, jie mokėsi šventą

Zoharą ir Ari raštus.

Rabi Moše Jair Vainštok gyveno „Batei Varša“ rajone, tačiau nežiūrint

didelio atstumo, jis kiekvieną naktį nenuilstamai keliaudavo į senamiestį.

Ir nors sulaukdavo didžiulio pasipriešinimo iš savo šeimos ir iš savo

aplinkos, jis nenutraukė mokymosi su savo mokytoju Baal aSulamu.

Netgi tada, kai Baal aSulamas iš senamiesčio persikraustė į Givat Šaulio

rajoną, rabi Moše Jairas kiekvieną naktį keliaudavo pėsčiomis iš „Batei

Varša“ rajono į savo didžiojo mokytojo Mokymo namus.

Apie begalinę mokytojo Baal aSulamo meilę jam liudija nuostabūs laiškai,

kuriuos mokytojas parašė rabi Moše Jairui, būdamas Londone.

Trys dienos

Kai mūsų mokytojas Baal aSulamas persikėlė į Bnei Braką, rabi Moše

Jairas ir toliau, kaip įprastai, važinėjo pas Baal Sulamą.

Rabi Menachem Josef Vainštok pasakojo:

„Mano tėvas ir mano mokytojas rabi Moše Jair Vainštokas tuo laikotarpiu

labai dažnai vykdavo į Bnei Braką, pas savo šventą mokytoją.

Kartą mano tėvas susiruošė pas Baal aSulamą į Bnei Braką ir pasiėmė mane kartu.

Tuo metu aš dar buvau jaunas vaikinas.

Tėvas užėjo pas Baal aSulamą į kambarį, o mane paliko laukti prie kambario durų.

Laukiau, kol mano tėvas išeis iš kambario, tačiau jis neišėjo tris ateinančias dienas.

Neturiu supratimo, ką jie veikė tas tris dienas.

Žinau tik tai, kad nemačiau savo tėvo visą tą laiką.

Mano laimei, rabanit manęs pagailo ir ji davė man pavalgyti ir kamputį,

kur galėjau miegoti“.

„Kaip trykštantis šaltinis“

Rabi Moše Jairas per savo gyvenimą parašė aštuoniasdešimt keturias

knygas, tiek atviros, tiek slaptos Toros temomis.

Jis buvo kaip „trykštantis šaltinis“.

Visas slaptos Toros žinias jis gavo būtent būdamas dideliame ryšyje ir

susijungime su savo mokytoju Baal aSulamu.

Visą savo gyvenimą, jei norėdavo kažką pasakyti apie Baal aSulamą, tai

kalbėdavo su didžiule baime ir pagarba.

Buvo aiškiai matyti, kad jis visas savo gyvenimo dienas gauna užpildymą

būtent iš tos informacijos, tų žinių ir tų atsiminimų, kuriuos gavo būdamas

šalia savo švento mokytojo.

Ir visas jo gyvenimo džiaugsmas išplaukė būtent iš šito nuostabaus laikotarpio.

Rabi Moše Jairas mirė 1982 metų devintą avo dieną.