Įvadas į kabalos išmintį

כל שרוח הבריות נוח הימנו. והקשה, הלא מצאנו אצל הגדולים המפורסמים ביותר כל שהבריות שהיו להם מחלוקת, אם כן אין רוח הבריות נוח הימנו? בעה''ס, שמעתי „Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10). Iškyla klausimas: Iš tikro mes matome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais? Ir jeigu taip, tai: „Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui? (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

Iš tikro „noras gauti“ turi praeiti keturis aspektus,

kurie yra pasauliuose ABJA,

nes yra didelis dėsnis, liečiantis „indų“ aspektą:

Šviesos įėjimas ir išėjimas daro indą norimą (tinkamą) savo vaidmeniui.

Tai reiškia, kad kol „indas“ dar neatsiskyrė kartą nuo savo „šviesos“,

jis yra įjungtas į „šviesą“ ir anuliuojasi prieš ją, kaip žvakė prieš fakelą.

Ir šis „anuliavimasis“ išplaukia iš to, kad „indas“ yra „šviesos“ priešingybė,

nutolusi nuo vieno krašto iki kito.

Tai reiškia, kad „šviesa“, tai – „šefa“ (gausybė),

išplaukianti iš Kūrėjo „Esmės“ (Acmuto),

t. y. iš „ješ mi ješ“ (egzistavimas iš egzistavimo) iš „kūrimo minties“ Ein Sofe Palaimintam.

Iš tikro „šviesa“ visa yra „sąlygojanti“ (atiduodanti),

ir nėra joje „noro gauti“ aspekto nei trupučio.

Ir priešingai „šviesai“ yra „indas“,

t. y. jis yra didelis „noras gauti“ šią „šefą“.

Tai ir yra visa „atsinaujinančios“ kūrinijos „šaknis“,

todėl nėra joje „sąlygojimo“ aspekto išvis.

Ir todėl, būdami „surišti“ vienas su kitu (šviesa su indu),

„noras gauti“ anuliuojasi prieš, jame esančią, „šviesą“.

Tai reiškia, kad „indas“ savo formą indas nustatyti tik tada,

kai „šviesa“ nors vieną kartą išeina iš jo.

Ir kai „šviesa“ išeina iš „indo“,

jis pradeda labai trokšti šviesos,

ir šis troškimas nustato ir apsprendžia tinkamą „noro gauti“ formą.

Todėl, kai „šviesa“ vėl sugrįžta ir „apsivelka“ indu,

tada „šviesa“ ir „indas“ skaitosi dviem atskirais aspektais,

t. y. „ indu“ ir „šviesa“, arba „kūnu“ ir „gyvybe“.

Ir labai įsižiūrėk į tai, nes tai giliausias iš giliausių dalykų.