• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

11.

Ir dabar suprask tikrą dvasingumo ir materialumo apibrėžimą.

Iš tikro, kai noras „gauti” yra išpildytas visais lygiais,

t.y. „ketvirtu aspektu” („bchina dalet”),

tada jis vadinasi – „materialus”.

 Ir taip yra visose mūsų pasaulio realybės sudėtinėse dalyse.

Tačiau, kai jis yra „aukščiau” šio didelio „noro gauti”, skaitosi,

 kad noras randasi „dvasingume”,

t.y. pasauliuose A – B – J – A, aukštesniuose už mūsų pasaulį.

 Jis ir visa realybė jame.

Ir galime suprasti, kad visi „pakilimai” ir „nusileidimai”,

aprašyti aukštesniuose dvasiniuose pasauliuose,

nereiškia persikėlimas įsivaizduojame vietoje (neduok dieve).

Tačiau tai tik keturių aspektų „noro gauti” pasikeitimas.

Todėl viskas, kas yra toliau „ketvirto aspekto” („bchinos dalet”),

skaitosi „aukštesnėje”, labiau dvasingoje,  vietoje.

Ir kiekvienas, prisiartinantis prie „ketvirto aspekto” „ (bchinos dalet”),

skaitosi „žemesnėje”, labiau materialioje, vietoje.

 12.

Tačiau reikia suprasti, kad visos „kūrinijos“ esmė bendrai,

tai vien tik „noras gauti“.

Ir kas yra  virš to, jau visai nesiskaito „kūrinija“,

tačiau išplaukia iš „ješ mi ješ“ („egzistavimas iš egzistavimo“) iš Kūrėjo

Esmės (Acmuto).

Tačiau, kodėl mes skaitome šį „norą gauti“ kaip „grubų“ ir „neskaidrų“?

Ir mums yra įsakyta „ištyrinti“ jį Toros ir priedermių pagalba?

Tai reiškia, kad be šito „ištyrinimo“ mes neateisime į išaukštintą „kūrimo

minties“ tikslą?