• כל שרוח הבריות נוח הימנו. והקשה, הלא מצאנו אצל הגדולים המפורסמים ביותר כל שהבריות שהיו להם מחלוקת, אם כן אין רוח הבריות נוח הימנו? בעה''ס, שמעתי „Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10). Iškyla klausimas: Iš tikro mes matome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais? Ir jeigu taip, tai: „Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui? (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

11.

Ir dabar suprask tikrą dvasingumo ir materialumo apibrėžimą.

Iš tikro, kai noras „gauti” yra išpildytas visais lygiais,

t.y. „ketvirtu aspektu” („bchina dalet”),

tada jis vadinasi – „materialus”.

 Ir taip yra visose mūsų pasaulio realybės sudėtinėse dalyse.

Tačiau, kai jis yra „aukščiau” šio didelio „noro gauti”, skaitosi,

 kad noras randasi „dvasingume”,

t.y. pasauliuose A – B – J – A, aukštesniuose už mūsų pasaulį.

 Jis ir visa realybė jame.

Ir galime suprasti, kad visi „pakilimai” ir „nusileidimai”,

aprašyti aukštesniuose dvasiniuose pasauliuose,

nereiškia persikėlimas įsivaizduojame vietoje (neduok dieve).

Tačiau tai tik keturių aspektų „noro gauti” pasikeitimas.

Todėl viskas, kas yra toliau „ketvirto aspekto” („bchinos dalet”),

skaitosi „aukštesnėje”, labiau dvasingoje,  vietoje.

Ir kiekvienas, prisiartinantis prie „ketvirto aspekto” „ (bchinos dalet”),

skaitosi „žemesnėje”, labiau materialioje, vietoje.

 12.

Tačiau reikia suprasti, kad visos „kūrinijos“ esmė bendrai,

tai vien tik „noras gauti“.

Ir kas yra  virš to, jau visai nesiskaito „kūrinija“,

tačiau išplaukia iš „ješ mi ješ“ („egzistavimas iš egzistavimo“) iš Kūrėjo

Esmės (Acmuto).

Tačiau, kodėl mes skaitome šį „norą gauti“ kaip „grubų“ ir „neskaidrų“?

Ir mums yra įsakyta „ištyrinti“ jį Toros ir priedermių pagalba?

Tai reiškia, kad be šito „ištyrinimo“ mes neateisime į išaukštintą „kūrimo

minties“ tikslą?