• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

השלום 

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 6. (4)

     Mišna: „Viskas yra duodama už užstatą, o „tinklas“ užmestas ant visų „gyvųjų“

Todėl rabi Akiva sako:

„Sąskaitos knyga“ atverta, o ranka rašo“.

Iš tikro kiekviena būsena,

kurioje atsiduria karta, panaši į „sąskaitos knygą“.

Ir kiekvienas, darantis nusikaltimą,

yra fiksuojamas „rašančios rankas“,

kuri kiekvieną nusikaltimą  įrašo į „sąskaitos knygą“,

kol nusikaltimai susikaupia į tokį kiekį,

kad jau visuomenė nebegali kentėti.

Todėl tada yra „sulaužoma“ ši bloga būsena ir yra pereinama į „geresnę pakopą“.

Ir kiekvienas veiksmas yra „užrašomas“,

t. y. įeina į esamos būsenos sąskaitą.

Toliau tęsia rabi Akiva:

„Kiekvienas, norintis paimti į skolą, gali ateiti ir paimti“.

Tai reiškia, kad yra žmonių,

kurie galvoja, jog mūsų pasaulis nėra be priežiūros,

t. y. be „Šeimininko“, aspektu – „atidaryta parduotuvė“.

Tačiau iš tikro yra Šeimininkas – „Pardavėjas“,

kuris stovi „parduotuvėje“, ir reikalauja iš kiekvieno „imančio į skolą“,

pilnai sumokėti už paimtą „prekę“.

Tai reiškia, kad žmogus, gerai „apsipirkęs“ šioje „parduotuvėje“,

turi stengtis Kūrėjo darbe,

ir taip užtikrintai ateiti į savo sukūrimo tikslą,

kaip ir nori Kūrėjas.

Iš tikro toks žmogus skaitosi, kaip:

„Norintis paimti į skolą“.

Todėl prieš ištiesdamas ranką ir ką nors imdamas iš „parduotuvės“,

t. y. iš mūsų pasaulio, toks žmogus žino,

kad jis ima „į skolą“ ir įsipareigoja sumokėti „pilną kainą“.

Tai reiškia, kad žmogus, „apsirūpinęs“ parduotuvėje,

įpareigoja save stengtis ir ateiti į Kūrėjo iškeltą tikslą.

Iš tikro žmogus garantuoja „sumokėti skolą“ tuo,

kad jis ateis į Kūrėjo „iškeltą tikslą“.

Ir todėl toks žmogus yra vadinamas:

„Norintis paimti į skolą“,

t. y. įsipareigojantis viską sumokėti ir grąžinti.