Visą laiką, kol buvo šalia Baal aSulamo, rabi Icchakas buvo susijungęs su
juo visa savo širdimi ir siela.
Kartą pasakojo,
kad kai išeidavo po Baal aSulamo pamokų,
mokiniai žiūrėdavo į žmones ir jų užsiėmimus, tarsi į gaidžius,
lesinėjančius po
atliekas.
Jie niekaip negalėjo suprasti, kaip pasaulis užsiima
tokiais tuščiais dalykais.
Panašiai, kaip rabi Šimonas bar Jochajus ir jo sūnus rabi Eliazaras, išėję iš olos,
kurioje
praleido dvylika metų.
Išėję jie pamatė, kad įprastiniuose žmonių užsiėmimuose nėra nei
prasmės, nei logikos.
Todėl, kur tik
pažvelgdavo, ten viską sudegindavo.
Po Baal aSulamo mirties, rabi Icchakas tapo
ravo Barucho mokiniu.
Jis visiškai anuliavosi prieš savo mokytoją, nors pats, kaip ir ravas
Baruchas, buvo Baal aSulamo mokinys bei buvo
pasiekęs labai aukštas dvasines pakopas.
Be to, jis buvo vedęs ravo Barucho dukterį, o šeimos nariui yra daug
sunkiau anuliuoti
save prieš mokytoją, nei svetimam žmogui.
Kiekvieną dieną jis iš naujo darė šį sunkų darbą...
Jis kasdien kovojo su savimi kaip liūtas, kad nulenktų galvą prieš mokytoją.
Brangus skaitytojas, kuris dar neįėjo į savęs anuliavimo prieš savo
mokytoją darbą, tikriausiai negali suprasti, koks gi čia sunkumas imti ir
anuliuoti save prieš mokytoją vieną kartą ir visiems
laikams.
Tačiau toks klausimas gali kilti tik tam, kuris dar nebandė
dirbti šio darbo.
Tuo tarpu tas, kuris bandė, ir kuris darė tai ne
dėl kokios tai naudos sau,
žino, kaip sunku tai padaryti.
Kaip kūnas (egoizmas) priešinasi padaryti gerumą ir parodyti meilę
draugui, taip kūnas priešinasi nusilenkti prieš mokytoją.
Ir lygiai taip pat atsisako nusilenkti prieš Kūrėją.
Savaime suprantama, jei kūnas (egoizmas) gautų pagarbą ar įvertinimą iš
mokytojo ar iš aplinkos, jis sutiktų
su tuo darbu.
Tačiau kai šio darbo tikslas yra ateiti prie meilės mokytojui, dėl jo didumo
ir iškilumo, be jokios naudos sau, tada
kūnas priešinasi iš visų jėgų.
Lygiai taip pat kaip jis
priešinasi kiekvieną rytą sakyti:
„Dėkoju Tau pasaulių Kūrėjau“ (kalba neina apie ištarimą lūpomis, kalba
eina apie tikrą pasakymą ir pajautimą širdimi).