• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Icchakas Agasi (2)

Visą laiką, kol buvo šalia Baal aSulamo, rabi Icchakas buvo susijungęs su

juo visa savo širdimi ir siela.

Kartą pasakojo, kad kai išeidavo po Baal aSulamo pamokų,

mokiniai žiūrėdavo į žmones ir jų užsiėmimus, tarsi į gaidžius,

lesinėjančius po atliekas.

Jie niekaip negalėjo suprasti, kaip pasaulis užsiima tokiais tuščiais dalykais.

Panašiai, kaip rabi Šimonas bar Jochajus ir jo sūnus rabi Eliazaras, išėję iš olos,

kurioje praleido dvylika metų.

Išėję jie pamatė, kad įprastiniuose žmonių užsiėmimuose nėra nei

prasmės, nei logikos.

Todėl, kur tik pažvelgdavo, ten viską sudegindavo.

Po Baal aSulamo mirties, rabi Icchakas tapo ravo Barucho mokiniu.

Jis visiškai anuliavosi prieš savo mokytoją, nors pats, kaip ir ravas

Baruchas, buvo Baal aSulamo mokinys bei buvo pasiekęs labai aukštas dvasines pakopas.

Be to, jis buvo vedęs ravo Barucho dukterį, o šeimos nariui yra daug

sunkiau anuliuoti save prieš mokytoją, nei svetimam žmogui.

Kiekvieną dieną jis iš naujo darė šį sunkų darbą...

Jis kasdien kovojo su savimi kaip liūtas, kad nulenktų galvą prieš mokytoją.

Brangus skaitytojas, kuris dar neįėjo į savęs anuliavimo prieš savo

mokytoją darbą, tikriausiai negali suprasti, koks gi čia sunkumas imti ir

anuliuoti save prieš mokytoją vieną kartą ir visiems laikams.

Tačiau toks klausimas gali kilti tik tam, kuris dar nebandė dirbti šio darbo.

Tuo tarpu tas, kuris bandė, ir kuris darė tai ne dėl kokios tai naudos sau,

žino, kaip sunku tai padaryti.

Kaip kūnas (egoizmas) priešinasi padaryti gerumą ir parodyti meilę

draugui, taip kūnas priešinasi nusilenkti prieš mokytoją.

Ir lygiai taip pat atsisako nusilenkti prieš Kūrėją.

Savaime suprantama, jei kūnas (egoizmas) gautų pagarbą ar įvertinimą iš

mokytojo ar iš aplinkos, jis sutiktų su tuo darbu.

Tačiau kai šio darbo tikslas yra ateiti prie meilės mokytojui, dėl jo didumo

ir iškilumo, be jokios naudos sau, tada kūnas priešinasi iš visų jėgų.

Lygiai taip pat kaip jis priešinasi kiekvieną rytą sakyti:

„Dėkoju Tau pasaulių Kūrėjau“ (kalba neina apie ištarimą lūpomis, kalba

eina apie tikrą pasakymą ir pajautimą širdimi).