kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Rabi Icchakas Agasi (3)



Kartą rabi Icchakas išvyko į Tveriją.

Jis norėjo surinkti savo mokytojui pinigų, nes jo namuose tuo metu buvo

didžiulis nepriteklius.

Kai atvyko į Tveriją, buvo baisiai išalkęs, nes visą dieną neturėjo kąsnio

burnoje.

Kai atėjo pas rabi Abrahamą Aškenazi, Baal aSulamo mokinį, į namus,

šis jį tuoj puolė vaišinti.

Rabi Icchakas valgė, kol numalšino savo didžiulį alkį.

Tada rabi Abrahamas pasiūlė penkiasdešimt lirų, kas tuo laiku buvo dideli pinigai.

Jis padavė pinigus, ir rabi Icchako veidas nušvito.

Jis pasakė rabi Abrahamui:

„Kai atvykau pas tave, buvau labai alkanas, todėl jutau didžiulį malonumą

iš maisto, kurį man davei.

Tačiau kai padavei pinigus mūsų mokytojui, pajutau žymiai

didesnį malonumą, ir iš tikrųjų tuo atgaivinai mano sielą“.

Iš to galime pamatyti, koks didelis buvo rabi Icchako atsidavimas savo

mokytojui ravui Baruchui.


Rabi Icchakas buvo dešinioji ravo Barucho ranka.

Jis viskam vadovavo ir viską tvarkė.

Visi mokymo namų reikalai, kontaktai su mokiniais buvo rabi Icchako

priežiūroje.

Ravas Baruchas neturėjo kontakto su jaunaisiais mokiniais, ir jis norėjo,

kad juos prižiūrėtų ir rūpintųsi rabi Icchakas.

Jis mokė ir vedė juos savo tėviška ranka mūsų mokytojo Baal aSulamo keliu.



Po Baal aSulamo mirties, prasidėjus teisminiams ginčams dėl

komentaro „aSulam“ teisų, ravas Baruchas išvyko iš šalies, kuo toliau nuo

viso to „purvo“.

Ir visą šitą kovą teismuose savo sveikatos sąskaita perėmė ne kas kitas,

o būtent rabi Icchakas Agasi (kas liečia visus tuos teismus, rabi Icchakas

ne kartą yra sakęs:

„Kuo didesnis yra šventumas, tuo didesnis toje vietoje yra ir

sitros achros (netyros jėgos) pasireiškimas, būtent taip yra ir

šiuo atveju“).


Tuo laikotarpiu pas rabi Icchaką Agasi kasdien mokytis atvažiuodavo

rabi Hilelis Gelbšteinas.

Jie mokydavosi nuo dvyliktos nakties iki pat ryto.

Tai truko apie tris metus.

Rabi Hilelis visą dieną dirbdavo organizacijoje „Chevra kadiša“,

po to kiekvieną vakarą skubėdavo į paskutinį autobusą centrinėje

Tel Avivo stotyje ir važiuodavo pas rabi Icchaką Agasi.

Jeigu nespėdavo į paskutinį autobusą, savo planų neatsisakydavo

ir keliaudavo pėsčiomis.

Daugybę kartų yra sutikęs klajojančių šunų būrius, kartais net dešimtis jų,

tačiau neišsigąsdavo net ir tokių situacijų ir vis tiek eidavo pas rabi Icchaką.


Du bičiuliai rabi Icchakas ir rabi Hilelis labai laukė sugrįžtant ravo Barucho.

Jie su didžiausiu „troškuliu“ skaitydavo ravo Barucho laiškus, pilnus tyro

tikėjimo ir šventumo.

Ravas Baruchas norėdavo viską smulkiai žinoti apie kiekvieną grupės narį.

Todėl kiekvienas turėjo parašyti jam savo dvasinius patyrimus, klausimus ir abejones.

Ir iki ravui Baruchui grįžtant, pastiprindavo vienas kitą su meile ir didžiulėmis pastangomis.

Kaip yra parašyta:

Draugas padės savo draugui, ir pasakys savo broliui: būk stiprus.