• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

השלום 

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

8.

Dabar su visu aiškumu ir tikroviškumu atsiveria pranašo Ješaja žodžiai apie taikos pasaulyje pranašystę:
„Ir gyvens vilkas su ėriuku, bei tigras gulės su ožiuku, ir veršiukas, liūtas bei jautis bus kartu,
ir jaunuolis vedžios juos“ (Ješajahu 11 – 6).
Ir pranašas iškart pateikia viso šito priežastį:
„Nes žemė prisipildys Kūrėjo pažinimo, kuris kaip vanduo išsilies (uždengs) į jūrą“ (Ješaja 11 – 9).
Iš tikro pranašas taiką pasaulyje priskiria žinių visame pasaulyje apie Kūrėją atsiradimui,
lygiai kaip yra pasakyta aukščiau.

Tai reiškia, kad didelis susipriešinimas ir egoizmas, esantis tarp žmonių, taip pat išsilieja į „aštrius“ tarptautinius santykius.
Ir jokia žmogaus sugalvota gudrybė, ar išmintis negali viso šito panaikinti iš pasaulio niekada.
Bus kas turi būti.

Ir mūsų akys mato, kaip žmonija „nepakeliamose konvulsijose“ blaškosi,
kaip „vargšas ir bejėgis ligonis“ .
Iš tikro matome, kad žmonija metėsi į „dešinįjį kraštutinumą“,
kaip atsitiko (hitlerinėje) Vokietijoje, ar į „kairįjį kraštutinumą“,
kaip atsitiko (stalinistinėje) Rusijoje.
Tačiau visa tai ne tik nepalengvino padėties, bet tik dar labiau sustiprino skausmą, ir:
„Riksmas iki Dangaus“...

Visa tai įrodo, kad žmonijai nėra kito patarimo,
tik „priimti Kūrėjo jungą“ ir ateiti prie visiško Kūrėjo pažinimo.
Tai reiškia, nukreipti savo veiksmus pagal Kūrėjo norą,
t. y. ateiti į iš anksto sugalvotą kūrimo tikslą.
Iš tikro, kai žmonija tai padarys, visiems „blaivaus proto“ žmonėms yra aišku,
kad su darbu Kūrėjui iš pasaulio dings net atmintis apie pavydą ir neapykantą tarp žmonių.
Ir tada visi žmonės susijungs „į vieną kūną, su viena širdimi“, pilni Kūrėjo pažinimo.
Todėl aišku, kad „taika pasaulyje“ ir „Kūrėjo pažinimas“ yra tapatūs dalykai.

Ir iškart po to sako pranašas:
„Ir bus tą dieną, pakels Kūrėjas savo ranką antrą kartą, kad įsigyti savo tautos likutį...
Ir išsklaidytus judėjus surinks iš keturių žemės pakraščių“ (Ješajahu 11 – 11,12).
Iš to išeitų, kad „taika pasaulyje“ ankstesnė už „tremtinių surinkimą“ (קיבוץ גלויות kibuc galujot).

Dabar galima suprasti išminčių pasakymą Talmudo traktato Okcin pabaigoje:
„Nerado Kūrėjas būdo palaiminti Izraelį, tik taika (šalom), kaip pasakyta:
Kūrėjas duos savo tautai jėgų, Kūrėjas palaimins savo tautą taika“.
Tačiau šis pasakymas kelia nuostabą:
„Geresnio būdo palaiminti Izraelį“.
Kaip galima tai suprasti?
Tačiau šis pasakymas patvirtina Ješajahu pranašystę,
kad taika pasaulyje yra ankstesnė už „tremtinių surinkimą“.
Todėl parašyta: „Kūrėjas duos savo tautai jėgų“,
t. y. ateityje, kai Kūrėjas duos Izraelio tautai jėgų,
t. y. amžiną „atgimimą“, tada „Kūrėjas palaimins savo tautą taika“.
Kitaip sakant Izraelio tautą palaimins „taika“ (žiniomis apie Kūrėją) anksčiau, nei visą pasaulį.

„Pakels Kūrėjas savo ranką antrą kartą, įsigyti savo tautos likutį...“
Apie tai išminčiai pasakė, kad viso pasaulio palaiminimas „taika“ yra ankstesnis už „stiprybę“,
t. y. už išsivadavimą (גאולה – geula),
nes „nerado Kūrėjas būdo palaiminti Izraelį, tik taika (šalom)“.
Tai reiškia, kad visą laiką, kol meilė sau ir „egoizmas“ vyrauja tarp pasaulio tautų,
taip pat ir Izraelis negali tarnauti Kūrėjui tyrume, „sąlygojime artimui“, kaip parašyta:
„Ir būsite Man šventikų karalystė“.

Iš tikro mes matome iš istorijos, jog sugrįžimas į Izraelio žemę ir Šventyklos pastatymas negalėjo išsilaikyti ilgai, kad būtų realizuotas palaiminimas,
kurį Kūrėjas davė „šventiems tėvams“.
Todėl parašyta:
„Nerado Kūrėjas būdo palaiminti“,
t. y. iki šiol „Izraelio sūnūs“ negalėjo realizuoti „tėvų palaiminimo“.
Tai reiškia, kad iki šiol neišsipildė pranašystė, kad galėtume paveldėti žemę amžiams.
Iš tikro tik „taika (žinios apie Kūrėją) pasaulyje“, yra vienintelė sąlyga,
leidžianti mums gauti „tėvų palaiminimą“, kaip ir pranašauja Ješajahu.