Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

Rabi Icchakas Agasi sakydavo:

„Žmogus reikia įsižiūrėti tik į save – į savo atsakomybę prieš draugą,

ir kaip jis turi elgtis su artimu,

vadovaudamasis Toros mokymu.

Tačiau kaip draugas – ar jis taip pat elgsis teisingai?

Iš tiesų, tai žmogui neturi rūpėti “.

Tai reiškia, kad žmogus turi vertinti tik save,

bet ne savo artimą.

Tačiau paprastai žmonės elgiasi atvirkščiai:

į savo veiksmus nežiūri kritiškai,

nes yra įsitikinę, kad jie patys yra teisuoliai

ir elgiasi labai teisingai,

o visa aštri kritika yra nukreipta tik draugo atžvilgiu.

Ir būtent iš šio neteisingo požiūrio kyla visi ginčai ir konfliktai.

Dar vieno mokinio pasakojimas:

„Kai aš buvau lydimas į Chupą (t.y. sutuoktuvių metu),

šalia manęs ėjo rabi Icchakas.

Staiga jis pasakė man:

„Žinok, mielas drauge, kad žmogus yra lydimas tris kartus:

pirmą kartą – apipjaustymo metu.

Antrą kartą – sutuoktuvių metu.

Ir trečią kartą – jo laidotuvių metu.

Atkreipk į tai dėmesį, nes tai jau antras kartas,

kai esi lydimas...“.

Toliau pasakojo tas mokinys:

„Rabi Icchako spinduliuojama meilė buvo tokia didelė,

kad mes visi ja užsipildydavome.

Todėl Chupoje (vestuvių palapinėje) meldžiausi tik dėl vieno – prašiau Kūrėjo pagalbos,

kad netektų išsiskirti su rabi Icchaku ir draugais.

Paskui paklausiau rabi Icchako,

ar galiu vienas eiti naktį į ravo Barucho pamoką.

Nes juk jaunikis turi būti saugojamas!

Rabi Icchakas atsakė juokaudamas, jog išminčių pasakymas,

kad jaunikis turi būti saugojamas, galioja tik dienos metu,

kuomet budrūs visi kenkėjai.

Tačiau naktį, kuomet visi kenkėjai miega, jaunikiui nėra jokio pavojaus“...