Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas visą gyvenimą skyrė
labai daug dėmesio ir pastangų pagrindiniam dalykui Kūrėjo darbe - meilei artimui.
Apie tai liudija sekantis pasakojimas:
Rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis Gelbšteinas nusprendė nuvykti pas
vieną draugą, kuris gyveno gana tolimoje
Izraelio vietovėje.
Po sunkios darbo dienos jie įsėdo į
autobusą.
Kelionė buvo labai ilga ir varginanti, ir po ilgų važiavimo valandų jie
pagaliau atvyko į tą gyvenvietę.
Tačiau draugas, pas kurį nuvyko, buvo užimtas, jis kalbėjo su kažkokiu
žmogumi ir negalėjo skirti jiems laiko...
Tad jie stovėjo lauke ir
laukė...
Po valandos tas draugas pagaliau išėjo pas juos ir tarė:
„Žinot, turėjau visokių skanėstų, tačiau bekalbant su savo svečiu viską
suvalgėm. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabios
vaišės“.
Rabi Icchako ir rabi Hilelio žvilgsniai užgęso – jie
buvo nevalgę visą dieną.
Ir be to, kad laukė visą valandą lauke, jis dar juos sugundė pasakojimais
apie skanius valgymus, kurių jiems neliko...
Tačiau jie nepasakė nei vieno blogo žodžio!
Tai moko, jog meilė artimui pasireiškia
būtent tada, kai artimas elgiasi netinkamai.
Ir nors kūnas, t.y. sveika
logika, reikalauja reaguoti ir elgtis su juo
atitinkamai, tačiau būtent tada turime eiti tikėjimu virš logikos, kaip
parašyta: „Ir stenkis teisti kiekvieną žmogų į gerą pusę“.
Taip,
kaip žmogus visada stengiasi pateisinti pats save ir savo
suklydimus.
Ir tai buvo rabi Icchako ir rabi Hilelio gyvenimo kredo,
kurio jie iš tikrųjų laikėsi.
To įrodymas yra tai, jog po šio įvykio jie visiškai nekaltino draugo ir
nepriekaištavo jam, o dar
ne kartą važiavo pas jį į tolimą kraštą...
Ir būtent taip yra
statoma meilė artimui, kai nežiūri, ką kitas turi padaryti
dėl tavęs, o tik žiūri, ką pats gali padaryti dėl kito.
Kartą rabi Icchakas Agasi ir rabi Hilelis
Gelbšteinas po ypatingai sunkios
darbo dienos išvyko į Tveriją,
į
draugų susitikimą pas rabi Abrahamą Aškenazi.
Tomis dienomis jie labai daug dirbo, kad aprūpintų šeimą ir ši kelionė
pareikalavo
iš jų labai daug jėgų.
Kai nuvyko, juos su džiaugsmu ir meile
priėmė rabi Abrahamas.
Draugų pasisėdėjimas truko iki dviejų nakties, o antrą valandą trijulė sėdo
kartu mokytis, kaip
įprasta.
Taip mokėsi iki pat ryto, o po rytinės maldos rabi Icchakas ir rabi Hilelis
patraukė atgal į Tel Avivą, į savo
darbus...
Rabi Abrahamas juos palydėjo, ir po to neskubėjo grįžti namo, jis
ilgesingai ir su didele meile žiūrėjo jiems įkandin,
kol šie dingo iš horizonto...