„Šamati“

Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
!שבת שלום
Šabat Šalom!

Kai Kūrėjo paslėpimas žmogui sustiprėja, jis praeina būseną,

kurioje nejaučia jokio skonio dvasiniame darbe.

Iš tikro žmogus negali pajausti baimės ir meilės Kūrėjui,

bei atlikti jokio dvasinio veiksmo.

Tada nėra žmogui kito patarimo, tik išlieti ašaras Kūrėjui,

kad Kūrėjas pasigailėtų jo ir nuimtų nuo jo akių „uždangą“.

Verksmas – labai didelis ir svarbus dalykas.

Kaip pasakyta Talmude:

„Visi vartai buvo uždaryti, išskyrus ašarų vartus“.

Iškyla klausimas: jei „ašarų vartai“ nebuvo uždaryti, kam iš vis reikalingi

vartai?

Baal Sulamas duoda pavyzdį:

Jei žmogus prašo draugo daikto, be kurio negali gyventi,

jis maldauja jo visa širdimi.

Ir jei draugas nekreipia į tai deramo dėmesio,

tada prašančiam prasiveržia tikras verksmas iš širdies gelmių.

Apie tai pasakyta:

„Visi vartai buvo uždaryti, išskyrus ašarų vartus“.

Ir kada „ašarų vartai“ atidaryti?

Būtent, kai visi kiti „vartai“ uždaryti.

Tada yra galimybė atsidaryti „ašarų vartams“,

tada jie neuždaryti prašymui.

Ir iš kitos pusės, kai kiti maldos „vartai“ atidaryti,

nėra vietos „ašarų vartams“.

Tada – „ašarų vartai“ uždaryti.

Todėl, kada „ašarų vartai“ atidaryti?

Tada, kai visi kiti „vartai“ uždaryti,

būtent tada „ašarų vartai“ yra atverti,

nes yra galimybė žmogaus prašymui ir maldai.

Ir tai paaiškinimas:

„Pasislėpus verks mano siela“ (Jirmejahu 13 – 17).

Tai reiškia, kai ant žmogaus „nusileidžia“ visiškas Kūrėjo paslėpimas,

būtent tada „verks mano siela“,

nes jis neturi kito patarimo...

Tačiau prieš tai:

„Viską, ką tik gali padaryti, daryk iš visų jėgų“ (Kohelet 9 – 10).