Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

Rabi Icchakas Agasi savo gyvenimo dienų pabaigoje patyrė širdies smūgį.

Gydytojai jį perspėjo, jog nebegali tęsti savo įprasto dienos režimo, ir

mokytis naktimis.

Tada jis išvyko atostogų į Tveriją, į viešbutį „Heler“.

Rabi Icchakas Heler buvo to viešbučio savininkas.

Jis buvo ravo Barucho mokinys ir rabi Icchako bičiulis.

Jis visais įmanomais būdais prašė rabi Icchako, jog jis nebesikeltų naktį mokytis.

Rabi Heler netgi bandė gudrauti – jis mokėsi ir diskutavo su rabi Icchaku

iki pat vienuoliktos valandos vakaro, kad šis išvargtų ir pavargęs

nebeatsikeltų naktį.

Tačiau pirmą valandą nakties, atėjusi į virtuvę rabi Heler žmona, pamatė

rabi Icchaką sėdintį ir besimokantį, kaip įprastai.

Tuoj pat atsikėlė ir rabi Heler ir paklausė rabi Icchako:

„Juk pažadėjai man, kad nesikelsi mokytis naktį, kaip esi įpratęs?!“

Giliai atsidusęs, rabi Icchakas atsakė:

„Jei negaliu keltis naktimis ir mokytis iki ryto ir jei negaliu dirbti

Kūrėjui, tai neturiu dėl ko gyventi...“.

Yra pasakojama, jog kartą, kai rabi Icchakas užsibuvo su savo pažįstamais

iki pat ryto, jie paklausė rabi Icchako:

„Ar tu nenutrauksi mokymosi naktį, net esant širdies smūgio pavojui?“

Rabi Icchakas atsakė, pacituodamas rabi Jonatano žodžius:

„Žmogus jokiu būdu neturi atitraukti savęs nuo Mokymo namų ir nuo

Toros žodžių – netgi mirties akimirką.

Kaip yra parašyta Toroje, Bemidbar knygoje, 19 skyriuje:

„Jei žmogus numirs palapinėje (namuose).

Netgi savo mirties akimirką užsiimk Toros mokymu“ (traktatas „Šabat“)“.