• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo

31.

„Kieno dvasia patinka žmonėms“

„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).
Iškyla klausimas:
Iš tikro mes matome,
kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?
Ir jeigu taip, tai:
„Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui?

Tačiau reikia patikslinti:
Iš tikro nepasakyta, kad patinka pats išminčius, bet patinka jo „dvasia“.
Tai reiškia, kad tik išminčiaus ir aplinkinių „kūnai“ gali būti nesutarime.

Tai yra todėl, kad kiekvienas žmogus (kūnas) tarnauja savo egoizmui,
o tuo tarpu žmogaus „dvasia“ – tai jau dvasingumas.

Ir todėl dvasia „patinka žmonėms“,
nes teisuolis pritraukia šviesos „gausybę“ dėl visų žmonių.

Tačiau kol kas žmonių dvasia negali „apsirengti“ šia šviesa,
ir todėl jie (kiti žmonės) negali suvokti ir pajausti šios „gausybės“,
kurią pritraukia teisuolis.