Dabar išsisklaido visos abejonės dėl šio mano parašyto komentaro – „Pi chacham”.
Iš tikro kas esu aš, kad nusipelniau taip aiškiai ir prieinamai paaiškinti visas Toros paslaptis „užantspauduotas” Zohare ir Ari raštuose?
Ir kodėl iki šio nebuvo nei vieno žmogaus, galinčio tai padaryti?
Tačiau yra aišku, kad mūsų karta – tai būtent „Mašijacho papėdės“ karta,
todėl visi mes stovime ant „tobulo ištaisymo slenksčio“.
Ir visos kliūtys, tai tik „išminties apie tiesą“ – kabalos neįvertinimas, vyraujantis mūsų kartoje.
Iš tikro viso šito priežastis, tai tik sunkus šios išminties išdėstymo stilius ir dalykų „išmėtymas“ Ari raštuose.
Dar prie viso to prisidėjo „trumparegiškumas“ ir „didelės kliūtys“,
esančios mūsų kartoje.
Tačiau Kūrėjo sumanymas (yra): „Pagreitinti mūsų sielų išsigelbėjimą“.
Todėl ir man yra duota teisė „atverti“ dalį paslapčių savo komentaruose, ir „su Kūrėjo noru bei pagalba“ man turi pasisekti.
Dar viena priežastis, kodėl aš atėjau prie šio atviro komentaro..., kaip parašyta:
„Kaip šviesos privalumas tamsai“.
Iš tikro po gyvenimo Lenkijoje Varšuvoje labai „uždaroje“ ir „tamsioje“ aplinkoje atsitiko man didelis ir netikėtas dalykas – aš apsigyvenau Jeruzalėje, šventame mieste.
Tačiau, kai atvykau čia, pamačiau savo tautos „dvasinį skurdą“,
t. y. „suvokimo skurdą“, lengvabūdiškumą ir pašaipas.
Tai reiškia, kad „kvailių juokas“ kildamas vis aukščiau ir aukščiau,
kaip „tarškantis puodas“ paniekina ir „sumindžioja“ mūsų sielų išaukštintus troškimus ir dvasinį polėkį.
Čia pamačiau, kad yra nepagarbiai kalbama apie Kūrėją, Jo Torą ir Jo tautą.
Iš tikro šie „išminčiai“ sako, kad „kabalos išmintyje“ išvis nėra slaptos prasmės ir išminties,
o tai tik paprastas „žodžių ir vardų rinkinys“.
Tai reiškia, kad visa tai reikia suprasti tik „tiesioginiu“ supratimu ir „tiesiogine“ prasme,
taip kaip ir parašyta...
Ir dar – tik sakant šiuos šventus dalykus be jokio vidinio suvokimo,
jau galima įvykdyti kūrimo mintį...
Svarbu, kad būtų pakankamas „išoriniu“ būdu besimokančių kiekis, be „vidinio“ suvokimo.
Ir vien tik aklo „tikėjimo“ pakanka, kad nusipelnyti visų „ištaisymų“ ir „Mašijacho atėjimo“...