• כל שרוח הבריות נוח הימנו. והקשה, הלא מצאנו אצל הגדולים המפורסמים ביותר כל שהבריות שהיו להם מחלוקת, אם כן אין רוח הבריות נוח הימנו? בעה''ס, שמעתי „Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10). Iškyla klausimas: Iš tikro mes matome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais? Ir jeigu taip, tai: „Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui? (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš Ašana šventė

I.M.Law

„Pūskite „šofarą“ mėnesio pradžioje, nustatytu laiku, mūsų šventei! Nes tai įstatymas Izraeliui, Jakovo Kūrėjo nustatymas“ (Tehilim 81).

Nors abi Roš-Ašana dienos – Teismo dienos, jose nėra liūdesio ir nusiminimo. Atvirkščiai: per tas dienas reikia džiaugtis ir linksmintis.

Įsitikinimas tuo, kad Kūrėjas parodys Savo gerumą ir ateinančiais metais nepaliks be gailestingumo, panaikina melancholiją, būdingą „Teismo dienoms“.

Roš-Ašana šventės metu reikia elgtis kaip parašyta Tehilim: „Tarnaukite Kūrėjui su baime ir linksminkitės, krūpčiodami iš baimės“.

Pagrindinis skirtumas tarp Roš-Ašana ir kitų metų švenčių maldų yra tas, kad Roš-Ašana dienomis, pirmomis „Teismo dienomis“, neskaitomas „Halelis“.

Talmude pateiktas angelų klausimas Kūrėjui: „Kodėl Izraelio sūnūs nešlovina Tavęs per Roš-Ašana ir Jom-Kipurą?“ Kūrėjas atsako jiems klausimu: „Ar gali būti, kad tuo momentu, kai Karalius teisia ir prieš Jį atvertos gyvenimo ir mirties knygos, Izraelio sūnūs dainuotų himną?“

Visame kitame Roš-Ašana nesiskiria nuo kitų metų švenčių: ruošiantis jai yra užsivelkami šventiniai rūbai, rengiamos šventinės vaišės, siekiama dvasinio apsivalymo. 

Nechemija knygoje, 8 skyriuje yra atskleidžiama apie tik ką į Jeruzalę grįžusių tremtinių Roš-Ašana šventimą. Išgirdę Toros skaitymą ir supratę, kaip jie yra atitolę nuo Kūrėjo įstatymų, visi dalyvavusieji išsiskirstė garsiai raudodami.

Ir tada Ezra ir Nechemija, tautos vadovai, kreipėsi tokiais žodžiais: „Eikite, skaniai valgykite ir saldžiai gerkite, nusiųskite vaišių tiems, kurie jų neturi, nes šventa ši diena pas mūsų Kūrėją! Neliūdėkite ir neverkite, todėl, kad Kūrėjo džiaugsmas - jūsų tvirtovė!“

Tad reikia mokintis iš Ezros ir Nechemijos optimizmo ir pačiame „Teismo dienų“ įkarštyje elgtis atitinkamai. 

Išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų

Roš-Ašana išvakarių rytą (kai nesakomas „Tachanun“) po „Šacharit“ maldos, priimta atlikti „išsilaisvinimą nuo pasižadėjimų“.

Tam reikia ne mažiau trijų žmonių, kurie turi teisę atleisti nuo pasižadėjimų kiekvieną, kuris to pageidauja. Šią teisę jiems suteikia tas faktas, kad trys judėjai sudaro בית־דין „beit din“ – įgaliotą judėjų teismą. 

Kiekvienas, kuris nori išsilaisvinti nuo pasižadėjimų, turi stoti ir perskaityti atitinkamą tekstą, kuriame gailisi dėl tų įžadų, kuriuos neapdairiai davė metų bėgyje. O judaizmas, kaip žinoma, ypatingai jautriai reaguoja į tai, kas išeina iš žmogaus lūpų, ir ypač į pasižadėjimus ir įsipareigojimus.

Pasakyta knygoje Kohelet (5:5): „Geriau visai nežadėti, nei žadėti ir neištesėti“. O Toroje sakoma: „Tegul nesako jis be reikalo – viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“.

Šiuose žodžiuose išminčiai mato užuominą, kad išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų turi būti atliekamas būtent Roš-Ašana išvakarėse – t.y. paskutinę elulo mėnesio dieną – paskutinės ivrito žodžių raidės ...לא יחל דברו – ככל היוצא  („tegul nesako jis be reikalo – viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“) sudaro būtent žodį אלול elul.

Tad nereikia ateiti pas Kūrėją į teismą su neišpildytų pažadų bei neįgyvendintų įsipareigojimų našta. Į teismą reikia ateiti švariam.