• תורת ה' תמימה – משיבת נפש. עדות ה' נאמנה – מחכימת פתי. פיקודי ה' ישרים – משמחי לב. מצוות ה' ברה – מאירת עיניים. תהלים יט' – ח', ט Kūrėjo Tora tobula – sugrąžina sielą. Kūrėjo atvėrimai tikri – „paprotina“ naivuolį. Kūrėjo įsakymai tiesūs – džiugina sielą. Kūrėjo priedermė aiški – „apšviečia“ akis. (Tehilm 19 – 8, 9)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš Ašana šventė

I.M.Law

Roš-Ašana „Šacharit“

Bendrai ši malda panaši į rytinę Šabato maldą: „Rytiniai palaiminimai“, „Psukei dezimra“, „Šma“, kartu su ją lydinčiais palaiminimais.

Prieš chazanui pasakant „Palaiminkite...“, skaitoma 130 knygos Tehilim dalis: „Iš gelmių pašaukiau Tave, Kūrėjau“ – bendruomenė paskui chazaną kartoja eilutę po eilutės.

Šis Tehilim skyrius yra skaitomas visų „Teismo dienų“ metu.

Malda „Amida“ – ta pati, kaip ir išvakarėse vakare.

Nors jos pakartojime, kurį atlieka chazanas, yra ženklių pakeitimų – įtraukiami nauji himnai ir šlovinimo dainos.

Vienus visa bendruomenė sako atsistojusi, kitus – sėdint.

Skaitant kai kuriuos iš jų, atidaroma „aron kodeš“, o kai kuriuos skaitant – neatidaroma – viskas priklauso nuo papročio, kuris priimtas vienoje ar kitoje bendruomenėje. 

Vienas žymiausių himnų – „Himnas Kūrėjui, atliekančiam teismą“, sudarytas kaip akrostikas, pagal ivrito abėcėlės raides.

Jis nukreiptas į dievišką gailestingumą, pasireiškiantį tada, kai „Kūrėjas atleidžia nuodėmes teisme“ ir „saugo tuos, kurie myli Jį, teisme“. 

„Avinu, malkeinu“

Jei Roš-Ašana nesutampa su Šabatu, tai po to, kai chazanas užbaigia „Amida“ pakartojimą, atidaromas „aron kodeš“ maldai „Avinu, malkeinu“.

Ji vadinasi taip todėl, kad kiekvienas jos posmelis prasideda žodžiais אבינו avinu, מלכינו malkeinu (mūsų Tėve, mūsų Karaliau). 

Ši malda apie viską, kas yra būtina žmogui laimingam ir sėkmingam gyvenimui, apie viską, apie ką svajoja Izraelio tauta jau daug šimtmečių...

Maldoje „Amida“ per šventę nėra išsakomi jokie prašymai, bet per Roš-Ašana šį vaidmenį atlieka „Avinu, malkeinu“.

Sakoma ji atsistojus.

Joje yra dešimt posmelių, kuriuos visi besimeldžiantieji kartoja paskui chazaną, nuo eilutės: „Mūsų Tėve, mūsų Karaliau, grąžink mus, nuoširdžiai atgailaujančius prieš Savo veidą!“ iki „Mūsų Tėve, mūsų Karaliau, pasigailėk mūsų ir atsakyk mums, nors nėra mūsų sąskaitoje gerų darbų – sukurk mums teisingumą ir parodyk mums Savo gerumą, ir išgelbėk mus!“

Tada chazanas pasako „Pilną kadišą“. 

Reikia pažymėti, kad Dešimties atgailos dienų metu „Kadiše“ atsiranda tam tikri pakeitimai: vietoje žodžių „už visus labiau palaimintas“ sakoma „už visus labiausiai palaimintas“, pabaigoje „Nustatantis taiką...“ vietoje žodžio שלום sakomas žodis השלום. 

Iš karto po to skaitoma „Daina, kurią levitai tą dieną dainuodavo Šventykloje“ – ta, kuri atitinka savaitės dieną, kurią buvo Roš-Ašana; „Kadiš-jatom“ skyrius iš Tehilim „Davido psalmė: Kūrėjas – mano šviesa“ ir vėl „Kadiš-jatom“.

Tada ateina Toros skaitymo eilė.