Talmude, traktate Roš-Ašana, sakoma, kad per Roš-Ašana danguje
atverčiamos trys knygos.
Į
pirmąją įrašomi vardai teisuolių, kuriems dovanojamas gyvenimas
ateinančiais metais, į antrąją – vardai nusidėjėlių, pasmerktų mirčiai, o
į
trečiąją įrašomi vardai „viduriniųjų“ – tų, kurie savo sąskaitoje
turi ir gerų,
ir blogų darbų, ir nuosprendžio vykdymas jiems atidedamas nuo Roš-
Ašana iki Jom-Kipur.
Tad nuo jų pačių priklauso, ar pavyks atlikti reikiamą atgailą ir tuo pačiu
užsitarnauti gerą nuosprendį.
Pasakyta
pranašo Ješaja knygoje: „Ieškokite Kūrėjo tada, kai Jis
prieinamas,
šaukitės Jo, kai Jis artimas! Tegul paliks nusidėjėlis savo
kelią,
žmogus neteisus – savo mintis ir sugrįš pas Kūrėją ir Šis pasigailės
jo; tegul sugrįžta pas mūsų Dievą, nes Jis didis atleidime“.
Judėjų
išminčiai aiškina, kad tai pasakyta apie Dešimt atgailos dienų:
Kūrėjas
visada artimas mums (nes pasakyta: „Pilna visa žemė Jo šlovės“),
tačiau
šiomis dienomis – ypatingai. Priimta šiomis dienomis pridėti prie
„Šacharit“ ir „Mincha“ maldą „Avinu, malkeinu“.
Sekančią dieną po Roš-Ašana – Gedalijos Pasninkas.
3 tišrei – tai Gedalijos ben Achikamo nužudymo diena [1], jis buvo
Babilono caro vietininku Izraelio žemėje po to, kai buvo sugriauta Pirmoji
Šventykla, o tauta ištremta į Babiloną.
Šis nužudymas atvedė prie to, kad negausūs judėjai, pasilikę šalyje,
galutinai prarado valdžią joje.
Pranašo
Zacharijo knygoje šis pasninkas vadinamas „septintojo mėnesio
pasninku“ (nes pagal Torą tišrei mėnuo – septintas metų mėnuo).
Jei
Roš-Ašana išpuola ketvirtadienį ir penktadienį, tada Gedalijos
Pasninkas perkeliamas į artimiausią sekmadienį (todėl, kad išskyrus Jom-
Kipurą, per Šabatą nepasninkaujama).
Pasninkas prasideda auštant ir
baigiasi sutemus. Rytinėje „Šmone-esre“
chazanas prideda maldą „Aneinu“
(„Atsakyk mums“); kai iš „aron kodeš“
išimamas Toros ritinys, visi
išvardija „13 Dieviškojo gailestingumo
principų“ (kaip per Roš-ašana) ir
skaito tą ištrauką, kuri paprastai
skaitoma per pasninką.
„Minchos“ metu „Aneinu“ sako visa bendruomenė palaiminime
„Įsiklausantis į maldą“.
[1] Gedalja ben Achikam – faktinis Judėjos valdytojas du
mėnesius po
Pirmosios Šventyklos sugriovimo, paskirtas Babilono caro
Nevuchadnesaro. Užmuštas Išmaelio ben Netanijos, Judėjos carų
giminaičio, kurį kaimyninės tautos kurstė sukilti prieš Babiloną.
Po šio įvykio paskutiniai Judėjos gyventojai – ir jų tarpe pranašas Jeremija
– pabėgo į Egiptą, o Judėjoje buvo sunaikinti paskutiniai
judėjų
valstybingumo pėdsakai.