kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Jom Kipuras

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



„Maariv“


Šioje maldoje yra du pakeitimai, kurie skiria ją nuo kasdienio „Maarivo“. Pirmasis: po eilutės „Šma Israel“ atsakymas į ją: „Palaimintas šlovingas Jo karalystės vardas per amžių amžius“ sakomas visu balsu, o ne pašnibždomis, kaip paprastai. Kodėl? Esmė tame, kad šis atsakymas – dalis maldos, tariamos angelų, ir, sakydami ją, tarsi įsibrauname į jų sritį. Todėl sakome ją pašnibždomis – kad tai nebūtų per daug pastebima. Tačiau per Jom-Kipur  išsivaduojama iš materialumo gniaužtų: nevalgoma, negeriama, kūnas nemaloninamas maudymusi ir tepimusi kremais, atsiskiriama nuo savo antrų pusių ir visą dieną atsiduodama maldai. Visa tai pakelia iki angelų lygio, tad tai  akivaizdžiai pademonstruojama, garsiai pasakant „Palaimintas šlovingas Jo karalystės vardas per amžių amžius“. 

Antras pakeitimas: prieš maldą „Amida“ pasakoma: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją – jūs apsivalysite!“

Chazanas sako „Chaci-kadiš“, ir atsistojama maldai „Amida“, sudarytai iš septynių palaiminimų – kaip per Šabatus ir šventes.

Centrinis palaiminimas – „Karaliau šventas“ – toks pats, kaip ir per Roš-Ašana.

Po „Amidos“ sakoma malda „Vidui“, nuodėmių išpažinimas, kurios didžiąją dalį sudaro padarytų nuodėmių išvardinimas abėcėline tvarka; kai paminint kiekvieną iš jų, kumščiu mušamasi į krūtinę.

Tuo pačiu tarsi priekaištaujama savo širdžiai: tu neatsilaikei prieš pagundas ir tapai šios nuodėmės įvykdymo priežastimi!.. 

Per „Maarivą“ chazanas nekartoja „Amida“, bet vietoj to skaitoma visa eilė himnų, maldų ir giesmių, o taip pat „slichot“, kaip ir prieš Roš-Ašana bei Dešimties atgailos dienų periodu.

Dar garsiai išpažįstamos nuodėmės ir atidaromas „aron kodeš“ dėl „Avinu, malkeinu“ ir 24-to Tehilim skyriaus: „Davido giesmė: Kūrėjui priklauso žemė...“ Po „pilno kadišo“, kurį sako chazanas, skaitomi „Aleinu“ ir „Kadiš jatom“.

Daugelyje bendruomenių prie „Maarivo“ prideda „Vienybės giesmę“ ir „Šlovės giesmę“, kurios išspausdintos daugelyje „machzorų“.

O po to palinkima vienas kitam gero galutinio dangaus sprendimo patvirtinimo (gmar chatima tova!) ir išsivaikštoma po namus, stengiantis neatitrūkti nuo šios šventos dienos nuotaikos. 

Prieš ateinant Jom-Kipurui, be žvakių, kurios uždegamos per Šabatą ir šventes, priimta namuose ir sinagogoje uždegti dar ypatingą žvakę, ner nešama, kuri dega ištisą parą.

Jos šviesa turi priminti šeimos nariams, gulantiems miegoti, apie tai, kad ši naktis – Jom-Kipuro naktis.