„Palapinių šventę padaryk sau 7 dienas, kai surinksi tavo aruodo ir tavo girnų derlių . Ir džiaukis tavo šventės metu... ir būsi tik džiaugsme“ (Dvarim, 16).
Viso tik keturios dienos skiria Jom-Kipurą nuo Sukot šventės, kuri yra vadinama „mūsų džiaugsmo laikas“.
Šio trumpo perėjimo turinį labai gerai išreiškia knyga Tehilim: „Šviesa, paskleista teisuoliams ir tiesiems – džiaugsmas“.
Po to, kai per Jom-Kipurą ištyrinome savo širdis, ateina Sukot šventės džiaugsmas ir ramybė.
Iš tikrųjų, kalbant apie Sukot šventę, Tora tris kartus pamini džiaugsmo aspektą:
1. „Ir linksminkitės prieš Kūrėją 7 dienas“ (Vaikra 23:40);
2. „Ir linksminkis per tavo šventes“ (Dvarim 16:14);
3. „Ir būsi tik džiaugsme“ (Dvarim 16:15).
Todėl šventose knygose visur, kur paprastai pasakyta „šventė“, turima omeny Sukot šventė.
Ši šventė Toroje taip pat vadinama derliaus surinkimo šventė, kadangi ji vyksta būtent tuo laiku.
Ji prasideda 15 mėnesio tišrei dieną ir tęsiasi septynias dienas, o aštuntą dieną – savarankiška šventė, vadinama Šmini aceret, kai jau nebesėdima palapinėje, ties kuria sukoncentruota visa Sukot šventės esmė.
Šmini aceret vadinasi todėl, kad Toroje apie ją pasakyta taip: „Aštuntą (šmini) dieną šventė (aceret) bus pas jus – jokio darbo nedirbkite“ (Bemidbar, 29).
Pats žodis עצרת aceret reiškia sustojimą.
Kodėl ši šventė vadinasi būtent taip, aiškina midrašas: pasakė Kūrėjas judėjams pasibaigus septynioms Sukot šventės dienoms: „Prašau, pasilikite su Manimi dar vienai dienai, – sunku Man išsiskirti su jumis...“.
Ši šventė sujungiama su švente Simchat Tora, o ne Izraelyje, kur visos šventės švenčiamos dvi dienas vietoje vienos, Šmini aceret – aštunta diena po Sukot šventės pradžios, o Simchat Tora – devinta, visos dienos, kurios tarp pirmos ir paskutinės, vadinasi chol amoed, tai yra „šventiniai šiokiadieniai“.
Sukot šventė yra pilna priedermių.
Išminčiai sako, kad išsireiškimas knygoje Tehilim „pilni džiaugsmo prieš Tavo veidą“ (16 skyrius), turi ryšį būtent su šia švente.
Tuo pačiu čia yra ir žodžių žaismas: žodis שבע sova („pilni“) parašytas taip, kaip ir žodis שבע ševa („septyni“) ir išminčiai mato čia užuominą į septynias Toros priedermes, susijusias su Sukot švente:
1) סוכה „suka“ palapinė;
2-3-4-5) הרבע מינים „arba minim“ (keturios augalų rūšys: אתרוג etrog, לולב lulav, הדס hadas, ערבה arava);
6) šventiniai aukojimai;
7) aukojimai, išreiškiantys šventės linksmumą.
Dvi paskutinės priedermės buvo atliekamos tik tais laikais, kai stovėjo Šventykla.
Sukot – viena iš trijų metų švenčių, kai Tora prisako visiems judėjams rinktis į Jeruzalę ir švęsti ten.
Prie aukščiau išvardintų septynių priedermių reikia pridėti dar dvi, kurios buvo atliekamos Šventykloje, bet atsiminimas apie jas gyvas ir šiandien, ir jis suteikia Sukot šventei ypatingą charakterį – tai vandens užpylimas ant aukuro (נישוך המים nisuch amaim) ir džiaugsmas ta proga (שמחת בית השאבה simchat beit ašoeiva).
Nors jos ir neminimos tarp 613 Toros priedermių, bet jos priklauso tiems įstatymams, kuriuos Moše gavo iš Kūrėjo ant Sinajaus kalno, kaip žodinius įstatymus.
Kitas senas paprotys, įvestas dar pranašų – tai mušimas į žemę gluosnio šakomis Hošana-raba dieną.