• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Sukot šventė

I.M.Law

Sukot šventės maldų tvarka

Pirmos šventės dienos „Maariv“ – įprasta šventinė malda.

Po „Šma“ skaitymo, prieš „Amida“ visa bendruomenė kartu su chazanu sako: „Ir pasakė Moše apie Kūrėjo šventes Izraelio sūnums“.

Yra pasakoma šventinė „Amida“, kurios centrinis palaiminimas prasideda „Tu išrinkai mus“ ir baigiasi „Palaimintas Tu, Kūrėjau, pašventinęs Izraelį ir švenčių laiką!“

Po „Aleinu“ ir po „Kadišo“ visi sveikina vienas kitą su švente.

Yra priimta sakyti: מועדים לשימחה Moadim le simcha! („Šventės linksmumui!”) ir atsakyti: חגים וזמנים לששון  „Chagim uzmanim lesason!“ („Šventės ir švenčių laikas džiaugsmui!”) ir tada visi išsiskirsto namo tam, kad įvykdytų palapinės priedermę. 

Namų šeimininkė uždega žvakes (nuo ugnies, uždegtos dar dieną), ir pasako du palaiminimus: „...uždegti šventines žvakes“ ir „šeechejanu“. 

Pageidautina, kad žvakės būtų uždegtos palapinėje, o žvakidės pasiliktų ten iki pirmos šventinės dienos pabaigos.

Jeigu tai neįmanoma, šeimininkė uždega žvakes namie, nes ji pati yra laisva nuo priedermės sėdėti palapinėje. 

Įeinant į palapinę trapezai, yra pasakomas palaiminimas: „Štai aš esu pasirengęs įvykdyti palapinės priedermę, kurią prisakė mums Kūrėjas, tebus palaimintas Jo vardas... Suteik man galimybę sėdėti, pasislėpus po Tavo šešėliu... atsiųsk mums gerovę šiais metais, ir leisk mums ilgus metus gyventi šioje žemėje, šventoje žemėje, tarnaujant Tau ir bijant Tavęs“.

Tada pakviečiami „ušpizin“: pirmą kartą – Abrahamas, pirmasis iš jų, po ko šeimos galva atlieka „Kidušą. 

„Kidušas“, kuris atliekamas vakare, šventės išvakarėse, yra sudarytas iš keturių palaiminimų: „Kuriantis vynuogės vaisių“, „Pašventinantis Izraelį ir teisuolių laikus“, „...pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs gyventi palapinėje“ ir „Šeechejanu“.

Į „Birkat amazon“ po trapezos yra įtraukiamas „Jaale vejavo“, ir taip daroma taip pat chol-amoed metu), o taip pat prieš pat pabaigą: „Gailestingas - Jis atstatys mums krentančią Davido palapinę“.

Sekantį rytą rytinėje „Amidoje“ vidurinysis palaiminimas pasibaigia žodžiais: „Pašventinantis Izraelį ir švenčių dienas“.

Jei pirma Sukot diena sutampa su Šabatu, tada sakoma: „Pašventinantis Šabatą, Izraelį ir švenčių dienas“. 

Kiekvieną iš septynių šventės dienų, po „Šacharito“ „Amidos“ yra skaitomas pilnas Halelis.

Kiekvieną iš tų dienų, išskyrus Šabatą, tuo metu, kai yra skaitomas Halelis, rankose yra laikoma „arba minim“ ir atliekami nustatyti judesiai šešiose vietose:

1. kai yra ištariama frazė: „Dėkokite Kūrėjui, nes Jis geras, nes Jo malonė amžina!“;

2. kai ištariama: „Tegul pasakys tai Izraelis – nes amžina Jo malonė“;

3. ir 4. ties žodžiais „O, Kūrėjau, išgelbėk mus“ (du kartus);

5. ir 6. ties žodžiais „Dėkokite Kūrėjui, nes Jis geras, nes Jo malonė amžina“ (dukart).

Halelis sakomas būtinai stovint, prieš skaitymą ir po jo, yra pasakomi palaiminimai: „...skaityti Halelį“ ir „Karalius garbinamas šlovinimo maldose“. 

Tam, kad suteikti Halelio skaitymui didesnį šventiškumą, priimta atskiras jo ištraukas dainuoti choru pagal melodijas, kurios yra priimtos skirtingose bendruomenėse.