• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה 

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 85.

Iš tikro išaiškinome Nekudim pasaulio katnutą ir gadlutą,

kur cimcum betas pakėlė „hey tata“ (apatinę Kūrėjo vardo „Hey“ raidę),

t. y. bchina dalet į nikvei einajim vietą,

ir „paslėpė“ ją ten.

Tai sąlygojo Nekudim pasauliui katnut pakopą,

kuri yra vak, arba zeir anpin lygio pakopa su šviesomis nefeš ir ruach.

Ir ten trūksta bina ir zon indų,

bei nešama, chaja ir jechida šviesų.

Todėl, kai atėjo į Nekudim pasaulį nauja „A‘‘B – Sag“ šviesa,

cimcum alefas sugrįžo į savo vietą.

Ir į roš sugrįžo bina ir zon indai,

nes „hey tata“ iš nikvei einajim nusileido į savo vietą, į pe.

Tada zivugas įvyko ant bchinos dalet,

kuri sugrįžo į savo vietą, ir išėjo pakopos keter ir jechida dešimt sfirot.

Taip pat užsipildė visos naranchai (n – r – n – ch – j) šviesos ir k – ch – b  zon indai.

Ir nuo dabar ir toliau trumpumo dėlei cimcum betą ir katnutą vadinsime:

 „Hey tata pakilimu į nikvei einajim ir achapo nusileidimu į apačią“.

Taip pat gadlutą vadinsime:

„Šviesos A‘‘B – Sag atėjimu, nuleidžiančiu „hey tata“  iš nikvei

einajim ir sugrąžinančiu achapą į savo vietą“.

Ir prisimink šiuos apibūdinimus.

Taip pat visada prisimink, kad  „galgalta ve einajim“ (g‘‘e) ir achap yra

dešimties sfirot de roš k – ch – b zon vardai.

Ir dešimties sfirot de guf vadinasi ch – g – t  n – h – j – m,

nors ir jos skirstosi į g‘‘e ir achap.

Tai reiškia, kad chesed, gvura ir viršutinis tiferet trečdalis iki chaze yra 

g‘‘e  ir n‘‘e (nikvei einajim), o du apatiniai sfiros tiferet trečdaliai ir n – h – j – m yra achap.

Taip pat prisimink, kad g‘‘e ir n‘‘e, arba ch – g –  iki chaze yra vadinami panim indai.

Ir achapas, arba du apatiniai trečdaliai tiferet ir n – h – j – m nuo chaze ir ir žemiau,

yra vadinami achorajim indai, kaip yra paaiškinta 76 sk.

Taip pat atsimink pakopos „perskilimą“,

kuris įvyko cimcum beto pasekoje.

Todėl kiekvienoje pakopoje liko vien tik „panim“ indai.

Ir dar, kiekvieno apatinio parcufo vidinėje „panim“ dalyje yra

nukritusi viršutinio parcufo „achorajim“ dalis.