Kartkartėmis iš savo draugų, Baal aSulamo mokinių, sulaukdavau
prašymo padėti finansiškai.
Pagrinde tai
buvo prašymai paremti knygos Zohar su komentaru aSulam spausdinimą.
Pinigų poreikis buvo didelis, tuo tarpu daugumas gyveno labai vargingai.
Kartą rabi Jehuda Brandvainas parašė man
laišką, kuriame prašė skubiai paremti finansiškai.
Nuėjau į
banką, kad išsiaiškinčiau savo finansinę padėtį.
Banke
sužinojau, jog sąskaitoje turiu šešiolika lirų, tad nusiunčiau
čekį būtent šiai sumai.
Kai nuvykau pas savo mokytoją Baal aSulamą į Tel Avivą, jis manęs paklausė:
„Kodėl skyrei būtent šešiolika
lirų?“
Atsakiau jam:
„Pasakysiu tiesą, mokytojau, tai buvo
suma, kurią turėjau savo banko sąksaitoje.
Tačiau tada pagalvojau:
Galbūt verta pasistengti ir pridėti prie šios sumos dar vieną lirą, kad
gautųsi skaičius טו״ב (skaičiaus טו״ב skaitinė reikšmė yra septyniolika, o
pats žodis טו״ב
reiškia „gerumas“).
O gal dar geriau pridėti dvi liras,
kad gautųsi ח״י
(skaičiaus ח״י
skaitinė
reikšmė yra aštuoniolika, o pats žodis
ח״י
reiškia „gyvas, gyvenimas“).
Tačiau vis tik gerai pagalvojęs, nusprendžiau, kad nėra ko man čia sukti
galvą, nes
juk viskas, ko man reikia, tai tik padaryti malonumą savo
mokytojui ir nieko daugiau“.
Kai išgirdo šiuos mano žodžius,
Baal aSulamas staiga pašoko iš savo vietos ir sušuko:
„Būk
tyras prieš savo Kūrėją“.
Ir ėmė vaikščioti po kambarį
pirmyn ir atgal, visas tarsi degdamas bei
daugybę kartų kartodamas:
„Būk tyras prieš savo Kūrėją“.
Jo veidas keitė spalvas: iš
raudonos į baltą, iš baltos – vėl į raudoną.
Prieš save
mačiau gyvą Kūrėjo angelą, didžią sielą, kokios nebuvo nuo
tos
dienos, kai Kūrėjas sukūrė dangų ir žemę.
Mano mokytojas Baal aSulamas kentė nuo
artrito.
Jam buvo paskirtas gydymas kiaušinių baltymais.
Tačiau tuo metu buvo labai sunkus metas, „sausasis periodas“, ir kiaušinių
gauti buvo praktiškai neįmanoma, nebent su kuponais ir tai tik labai mažą kiekį.
Ir jei valdžia
pagaudavo žmogų, kuris su savimi turėjo didesnį kiekį
kiaušinių,
nei leistina norma, jis sulaukdavo labai griežtos bausmės.
Tačiau aš žinojau, jog didžiausio kartos išminčiaus sveikata priklauso nuo
kiaušinio baltymo, todėl sumąsčiau, kaip išspręsti šią
situaciją.
Už didžiulius pinigus gavau kiaušinių ir paprašiau savo žmonos pagaminti
pyragą, kuris būtų vien tik iš kiaušinių.
Tokiu būdu apsaugojau save – jei mane sugaus, nekonfiskuos to, ką
nešuosi ir nenubaus.
Kai mano žmona paruošė pyragą, nunešiau jį savo mokytojui ir taip
prisidėjau prie jo sveikimo.