Dabar, kai Aba ve Ima gavo naują šviesą A‘‘B – Sag,
ir nuleido hey tata iš nikvei einajim atgal į pe,
tada Aba ve Ima pakėlė pas save savo achapą,
nukritusį į žemesnę pakopą.
Ir tada zat, kurie buvo apsirengę ir susijungę su šiuo achapu katnuto metu,
taip pat pakilo į Aba ve Ima,
pasidarydami zat su Aba ve Ima viena pakopa.
Iš tikro šis zat pakilimas į Aba ve Ima yra vadinamas „man (maldos, prašymo) pakėlimas“.
Ir todėl zat, būdami su Aba ve Ima kaip viena pakopa,
taip pat gauna Aba ve Ima šviesas.
„Man“ aspektas yra paaiškintas 80 sk.,
kai z‘‘a pakilimas į biną atsuka ir sugrąžina biną panim be panim (veidu į veidą) su chochma.
Taip pat yra žinoma, kad visi zat yra zon.
Ir kai zat kartu su Aba ve Ima achapu pakilo į Aba ve Imos pakopą,
zat pasidarė dešimčiai Aba ve Ima sfirot, „man“ (prašymu, malda).
Ir tada bina atsisuka į chochma „veidu į veidą“,
bei sąlygoja chochmos šviesos švytėjimą zon,
kurie yra zat de Nekudim, kurie pakilo į Aba ve Ima.
Tačiau, kai zat pakyla į Aba ve Ima,
tai nereiškia, kad jie visiškai dingsta iš savo vietos,
nes „dvasingume nėra išnykimo“.
Iš tikro vietos pasikeitimas dvasingume nereiškia,
kad yra „paliekama“ viena vieta ir „ateinama“ į naują vietą,
koks būna vietos pasikeitimas materialume.
Tačiau dvasingume tai skaitosi, kaip „pridėjimas“.
Ir kai dvasinis objektas „ateina“ į naują vietą,
jis taip pat „pasilieka“ ir senoje vietoje.
Tuo būdu, kai zat man (prašymu) pakilo į Aba ve Ima,
jie taip pat pasiliko ir savo vietoje apatinėje pakopoje,
kaip ir anksčiau.