• הריקוד מורה על ענין עבודת השי''ת, כי הוא בנוי על עליות וירידות, וככול שהזמן בין העליה לירידה הוא קצר יותר, אזי יש יותר שמחה. רב ברוך אשלג על ענין ריקוד. Šokis simbolizuoja dvasinį darbą Kūrėjui, nes šokis sudarytas iš pakilimų ir nusileidimų, ir kuo tarpas tarp pakilimo ir nusileidimo trumpesnis, tuo yra daugiau džiaugsmo. (Ravas Baruchas Ašlagas apie šokį).

פתיחה לחכמת הקבלה 

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

97.

Iš tikro, nors mes sakome,
kad zon pakilo kaip man į Aba ve Ima,
ir ten gavo šviesas, bei sugrįžo į savo vietą apačioje,
tačiau, tai nereiškia, kad zon dingo iš savo vietos viršuje,
ir pasiliko tik apačioje.

Ir jei zon būtų dingę viršuje iš savo vietos Aba ve Ima,
būtų iškart nutrūkęs Aba ve Ima zivugas „panim be panim“ (veidas į veidą).
Todėl Aba ve Ima vėl būtų sugrįžę į savo pradinę būseną,
ir būtų nutrūkusi jų „šefa“ (gausybė, šviesa),
o zon apačioje būtų praradę savo mochiną.

Tai yra todėl, kad bina iš savo prigimties trokšta tik chasadim šviesos, paslaptimi:
„Jis trokšta tik chesed“.
Tai reiškia, kad bina visai nenori gauti chochmos šviesos,
ir todėl randasi su chochma būsenoje „achor be achor“ (nugara į nugarą).

Ir tik, kai zon pakyla pas juos kaip „man“,
tada bina sugrįžta su chochma į zivugą „panim be panim“,
tam kad suteiktų chochmos švytėjimą zon, kaip aprašyta 80 skyriuje.

Todėl zon visada turi pasilikti viršuje,
kad pastoviai išsilaikytų Aba ve Ima zivugas „panim be panim“.
Ir negalima sakyti, kad zon paliko savo vietą viršuje Aba ve Imoje,
kai jie (zon) nusileido į savo vietą apačioje.
Tačiau, kaip jau sakėme,
kad visas vietos pasikeitimas dvasingume yra tik pridėjimas.
Ir nors zon nusileido į savo vietą, į apačią,
jie pasiliko taip pat ir viršuje.