• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Mordechajus Klar - Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys

„Centrinis stulpas“

Po mūsų mokytojo Baal aSulamo mirties, ravas Mordechajus Klar tapo ravo Barucho mokiniu.

Jis tapo labai artimas ravui Baruchui ir atsidavęs jam visa širdimi ir siela, pastoviai atvažiuodavo pas jį Šabatų ir švenčių metu iš Tel Avivo.

Ir jeigu tik mokytojas ko nors paprašydavo, tuoj skubėdavo tai įvykdyti – be jokių apmąstymų ar abejonių.

Rabi Mordechajus Klar buvo „centrinis stulpas“ ravo Barucho Mokymo namuose.

Jis kartu su savo svarbiausiais mokymo draugais ravu Icchaku Agasi ir ravu Hileliu Gelbšteinu dėjo didžiules pastangas tiek mokyme, tiek maldoje, tiek visuose kituose organizaciniuose klausimuose bei reikaluose.

Pasakojama, jog po Šešių dienų karo, ravas Baruchas nusprendė kartu su savo mokiniais nuvykti į Izraelio pietus, į Eilatą.

Jie ketino važiuoti su džipu, tačiau atsitiko taip, kad ravui Mordechajui Klar džipe nebeliko vietos.

Tačiau jis nenorėjo atsiskirti nuo mokytojo ir nuo draugų, todėl visais būdais ieškojo galimybės, kaip galėtų būti kartu su jais.

Vienintelė galima išeitis buvo tuo metu dar labai pavojingas bei nepatogus dalykas – skristi į Eilatą su sraigtasparniu.

Ravas Abrahamas visai nepergyveno dėl savęs, jam rūpėjo tik vienas dalykas – kad galėtų būti savo mokytoju ir draugais.

Todėl sėdo į lėktuvą ir atskrido į Eilatą.

Džiaugsmas, sutikus ten savo draugus, buvo beribis...

Ir kai jie pamatė, kad neturi ką valgyti, ravas Mordechajus ėmėsi gelbėti situaciją – jis ėjo nuo durų prie durų, prašydamas bulvių.

Taip pririnko pilną maišą.

Išvirė jas ir padarė vaišes kartu su ravu Baruchu.

Galbūt jų stalas nebuvo pats prašmatniausias, tačiau atmosfera ir nuotaika buvo nuostabi, pripildyta bendrumo ir Kūrėjo išaukštinimo.