• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

שמעתי  

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo

10.

Ką reiškia: „Pabėgo Mylimasis (dvasiniame darbe)” (Šir aŠirim 8 – 14)

Reikia žinoti, kai žmogus pradeda eiti dvasiniu keliu norėdamas,
kad visi jo veiksmai būtų „Dangaus vardu“,
žmogus įeina į „pakilimų“ ir „kritimų“ būsenas.

Ir kartais žmogus įeina į tokį didelį „kritimą“,
kad jam netgi atsiranda mintys pabėgti nuo Toros ir priedermių.

Kitaip sakant, žmogui dingsta noras būti šventumo valdžioje.
Tada žmogus turi tikėti,
kad viskas yra atvirkščiai.
Tai reiškia, kad šventumas bėga nuo jo.

Iš tikro, kai žmogus nori pakenkti šventumui,
tada šventumas aplenkia jį ir anksčiau pabėga nuo jo.

Todėl, jei žmogus tiki tuo,
tada šventumo „pabėgimo“ metu jis gali sustiprėti taip,
kad „pabėgimas“ – ברח (barach) tampa „palaiminimu“ – ברך (barech).

Kaip parašyta:
„Palaimink, Kūrėjau, jo jėgas ir jo rankų darbui būk palankus“ (Dvarim 33 – 11).