Rabi Mordechajus buvo vienas didžiausių
entuziastų Baal aSulamo knygų platinime.
Šitam dalykui jis buvo
atsidavęs visa savo siela ir visomis jėgomis.
Jis važinėdavo po miestus, miestelius ir kaimus, kiekvienoje rankoje
turėdamas po dvidešimt vieną
knygos Zohar dalį.
Nusigaudavo iki labiausiai nutolusių vietovių –
tam, kad išplatinti kuo
daugiau šventų knygų.
Rabi Mordechajus pasižymėjo ypatingu
džiaugsmingumu ir linksmumu.
Nežiūrint į tai, kad gyveno labai
vargingai.
Ši savybė užtikrintai liudija apie labai aukštą vidinę pakopą.
Ir atvirkščiai, jei žmogus nėra ryšyje ir susijungime su Kūrėju, jis negali
būti pastoviame džiaugsme,
kokiame buvo rabi Mordechajus.
Tuo tarpu džiaugsmas, išplaukiantis iš materialių dalykų, yra labai menkas ir laikinas.
Rabi Mordechajus Klar buvo puikus bičiulis, tikras draugas, pasiruošęs
viską padaryti dėl savo artimo.
Tam
dalykui jis visiškai negailėdavo savęs.
Kai pas jį ateidavo draugas, jis sulaukdavo iš rabi Mordechajaus
didžiausio dėmesio ir
pagarbos.
Jis atnešdavo svečiui vaišių, kokių tik tuo
metu būdavo jo namuose.
Netgi jei dėl to jo paties vaikai nebeturėdavo ką valgyti...
Rabi Mordechajus susirgo vėžiu.
Kai jis, savo dienų pabaigoje be galo nusilpęs gulėjo lovoje, jo aplankyti
atėjo rabi Abrahamas Aškenazi.
Jis paklausė:
„Gal paskaityti dėl
tavo sveikatos kažką iš Psalmių? Arba uždegti žvakutę
ant
rabi Meir Baal a Nes kapo?“
Ravas Mordechajus atsakė:
„Geriau jau nunešk butelį už mano sveikatą, kuomet visi susirinksite...“.
Kitą sykį jo aplankyti atėjo rabi
Mileris.
Jis pamatė ravą Mordechajų labai silpną, baisiuose
skausmuose ir didelėse kančiose.
Kuomet ravas Mordechajus šiaip ne taip atpažino draugą, sukaupė visas
savo paskutines jėgas ir su
didžiausiomis pastangomis ištarė:
„Dabar supratau, ką reiškia „Kūrėjo noras padaryti gerą kūriniams!!!“.
Rabi Mordechajus Klar mirė 1979 metų devintą nisano mėnesio dieną.