• והנה הדרך הזאת היא הדרך הישרה, כי כיון שאין האדם משביע ולא מכריח העליונים, כי אם בכח מעשיו הטובים ובקדושתו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Tai yra „tiesus kelias“, nes žmogus nesinaudoja aukštutinėmis jėgomis ir „neįpareigoja“ jas, o naudojasi tik savo gerų darbų ir šventumo jėga. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                40.

Pradžioje turime suprasti išminčių pasakymą:
„Stengeisi ir radai – tikėk, nesistengei ir radai – netikėk“ (Talmudas, Megila).
Pasakyta netiksliai:
„Stengeisi ir radai“,
lyg vienas pasakymas prieštarautų kitam.
Juk „pastangos“ liečia sunkų darbą,
kurį atliekame, norėdami įsigyti norimą įsigijimą.
Tai reiškia, kad už svarbesnį įsigijimą duodame daugiau pastangų,
už mažesnį, mažiau.
Ir visai priešingai yra su „radiniu“,
kuris ateina pas žmogų netikėtai, be jokių išankstinių pastangų ir darbo.
Todėl, kodėl pasakyta:
„Stengeisi ir radai“?
Iš tikro, jei jau yra pastangos, reikėjo pasakyti:
„Stengeisi ir nusipirkai“, ar „Stengeisi ir nusipelnei“,
ir panašiai, bet ne: „Stengeisi ir radai“?