• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo

11.

„Džiaugsmas su baime“ (dvasiniame darbe)

Džiaugsmas yra vadinamas „meilės“ aspektu ir tai yra esmė.
Tačiau tai panašu, kai žmogus stato sau namą,
ir nepadaro namo sienose jokio plyšio.

Tada nėra žmogui jokios galimybės įeiti į namą,
nes nėra „neužpildytos“ vietos namo sienose,
kad būtų galima įeiti.

Todėl turime padaryti „neužpildytą“ vietą,
kad šios „tuštumos“ dėka būtų galima įeiti į namą.

Iš tikro, toje vietoje, kur yra „meilė“,
reikia taip pat reikalinga ir „baimė“,
nes „baimė“ tai – „tuštuma“.

Todėl žmogus turi sužadinti baimę,
nes kitaip jis negalės savo dvasiniame darbe pasiekti „sąlygojimo“ aspekto.
Ir kai jau yra abu aspektai: „meilė“ ir „baimė“,
tada atsiranda tobulumas.

Tačiau kiekvienas aspektas nori anuliuoti vienas kitą.
Todėl turime pasistengti,
kad šios abi sąvokos būtų vienoje vietoje.
Iš tikro meilė turi būti kartu su baime.

Ir nors „meilė“ yra esmė, tačiau tik kartu su „baime“,
vadinama trūkumu – tuštuma, atsiranda tobulumas.

Tai taip pat yra vadinama dviem kojomis,
nes iš tikro, tik turėdamas dvi kojas,
žmogus gali eiti.