Menachem (מנחם – išvertus reiškia „paguoda“) – rabi Simcha (שמחה –
išvertus „džiaugsmas“) sūnus.
Ir šis vardas visiškai atitiko jo šeimininką. Baal aSulamas aiškino, jog
tėvas
ir jo palikuonis atitinka priežastį ir pasekmę.
Tad ravo Menachemo „tėvas“, tai yra priežastis, kuri pagimdė jo veiksmus
ir
mintis, buvo džiaugsmas.
Būtent dėl to jis guodė ir ramino visus po Baal aSulamo laidotuvių.
Visą gyvenimą ravas Menachem buvo kupinas
džiaugsmo ir džiugesio.
Šiuo džiaugsmu užkrėsdavo visus aplink esančius, ir pakeldavo visiems nuotaiką.
Šalia jo neįmanoma buvo likti liūdnam.
Rabi Menachem gimė Avo mėnesio („Menachem av“) pradžioje, todėl jį
tėvas ir pavadino Menachem.
Jis gimė
ravo Simcha šeimoje, Liublino mieste, Lenkijoje.
Po kurio laiko jo tėvas persikėlė gyventi į Izraelį ir nusivežė ten taip pat ir
visą savo šeimą bei savo sūnų rabi Menachem.
Apsigyveno bute
Jeruzalės senamiestyje.
Kai rabi Menachem atvyko į Izraelį, jam
buvo dvylika metų.
Jis mokėsi ješivoje „Chajei olam“ ir buvo vienas iš ravo Davido
Meincbergo mokinių.
Jis labai prisirišo prie rabi Davido, todėl netgi ir pabaigęs savo mokslus
ješivoje, jis pasiliko prie ravo Davido – liko gyventi pas jį.
Rabi Menachem daugybę kartų prašydavo rabi Davido, kad pažadintų
jį vidurnaktį.
Tokiu būdu jis nusipelnė pamatyti rabi Davido darbą Kūrėjui.
Kai ravas Menachem suaugo, rabi Davidas
nusivedė jį pas savo mokytoją Baal aSulamą.
O kaip yra žinoma,
Baal aSulamas lengvai mokinių nepriimdavo.
Todėl susitarė su rabi Menachem, kad šis tris mėnesius kiekvieną naktį
atsikels vidurnaktį ir mokysis vienas.
Ir jei sugebės padaryti tai nepraleidęs nei vieno karto, tada bus pasiruošęs
prisijungti prie
Baal aSulamo mokinių grupės.
Rabi Menachem įvykdė šią sąlygą ir buvo priimtas į mokinius.