„Chašman“
(dgs. „chašmoniečiai“) – tai titulas, kuris buvo suteikiamas
pasižymėjusiam žmogui, išsiskiriančiam savo kilme, talentais, elgesiu.
„Makabi“
– tai titulas tų, kurie kovojo už Kūrėjo žodį, kurie ant savo
vėliavos užsirašė: מי כמוך באלים אדוני „Kas prilygtų tau jėga, Kūrėjau“).
O šių žodžių pirmos raidės sudaro žodį מכבי Makabi.
Makabiečių pergalė – vienas įspūdingiausių stebuklų judaizmo istorijoje.
Ne
veltui paminėjimas apie jį įėjo į maldą „Šmone-esre“, skaitomą
Chanukos
dienomis: „...o Tu iš didelės Savo malonės užstojai juos, tapai
teisėju
jų ginče, atkeršijai jiems, atidavei stiprius į silpnųjų rankas,
gausius
– į rankas tų, kurių nedaug, netyrus – į tyrųjų, nuodėmingus –
į teisuolių
rankas, piktadarius – į rankas tų, kurie mokosi Tavo
Toros...“.
Karas su graikais nebuvo vien tik fizinis karas.
Tai nebuvo karas dėl valdžios, teritorijų, ribų praplėtimą, bet už dvasinę
laisvę, už dvasinę nepriklausomybę nuo svetimų įtakų.
Pirmoji pergalė buvo pasiekta 25 kislevo mėnesio dieną.
Ši data užšifruota pačiame šventės pavadinime: žodį חנו כ״ה chanu ka
galima išversti taip: ilsėjosi „כ“ - „ה“, t.y. 25 dieną (כ = 20 ; ה = 5).
Tą
dieną Chašmoniečiai įėjo į Jeruzalės Šventyklą tam, kad apvalyti ją ir
pašventinti, bei tam, kad atstatyti joje tarnavimą Kūrėjui.
Viena pagrindine tarnavimo Kūrėjui priemone buvo aukuras – visiškos
judėjų dvasinės nepriklausomybės simbolis.
Pasakojama
pirmoje Makabiečių knygoje: „Ir atsikėlė jie anksti ryte ir
paaukojo ant naujo aukuro deginamąsias aukas, kaip priklauso.
Jie
pašventino tą dieną aukurą, pastatytą vietoje graikų išniekinto, ir
šlovino Kūrėją, pritariant arfos, birbynės ir būgnų garsams.
Visi puolė ant žemės prieš Kūrėją, dėkodami Jam už tai, kad davė jėgų ir drąsos.
Ir aštuonias dienas vyko aukuro pašventinimas, su dideliu džiaugsmu
aukojant deginamąsias ir padėkos aukas.
Ir buvo didelis džiaugsmas tautoje.
Ir
įsakė Jehuda bei jo broliai, kartu su visa bendruomene, švęsti aukuro
pašventinimą kiekvienais metais aštuonias dienas, pradedant nuo 25
kislevo dienos, šlovinant Kūrėją ir dėkojant Jam...
Pasak antros
Makabiečių knygos, Chanukos šventimas nustatytas pagal
aštuonių dienų
Šventyklos pašventinimo pavyzdį, kurį nurodė karalius Šlomo.
Mūsų laikais Chanuka pažymima uždegant žvakes, skaitant „Halelį“ ir
dėkingumo maldą „Al anisim“ („Už stebuklus“).