Rabi Menachem žmonos pageidavimu persikėlė
gyventi į Tveriją, tačiau
nenutraukė ryšių su Baal aSulamu.
Rabi Menachem vykdavo iš Tverijos į Tel Avivą pas Baal aSulamą
kiekvieną sekmadienį.
Tais laikais kelionė trukdavo ilgas valandas, tačiau jis nepraleido nei
vienos
pamokos, ir visada pasirodydavo pas savo mokytoją.
Tverijoje tada gyveno ir Baal aSulamo mokinys rabi Abrahamas Aškenazi.
Iš tikrųjų, jis ir buvo tas žmogus, kurio dėka užsimezgė gilus rabi
Menachem ir Baal aSulamo ryšys.
Abu gyveno vienoje Tverijos vietovėje.
Baal aSulamas pasakė rabi Abrahamui, jog priimtų rabi Menachem kaip
mokymosi draugą, nors jis ir nebuvo iš to meto svarbių ir gerbiamų
žmonių tarpo (nes iš didelio kuklumo labai slėpė savo tikrą
lygį).
O rabi Abrahamas buvo Tverijoje gerbiamas ir žinomas žmogus.
Rabi Menachem buvo pajuokiamas ir iš jo buvo šaipomasi, jis buvo
vadinamas visokiais vardais, nes atrodė kaip paprastas judėjas.
Baal aSulamas liepė šį žmogų priimti į savo kompaniją, nes tai iš tikrųjų
buvo labai aukštą dvasinį lygį pasiekęs žmogus.
Tad jie abu kasdien pirmą valandą nakties
susitikdavo kartu mokytis.
Mokėsi savo mokytojo Baal aSulamo knygą
„Mokymas apie dešimt sfirot“.
Tačiau kiekvienoje vietoje, kur
pradeda augti šventumas, Kūrėjas duoda ir trukdžius.
Taip pat ir šiuo atveju, Kūrėjas davė jiems trukdžius, kad jie dirbtų
Kūrėjui, o ne dėl savo malonumo ar egoizmo.
Problemos kilo dėl
to, jog jų žmonos buvo prieš šitą jų draugystę ir mokymasi
kartu.
Jos nepatingėdavo ir atsikeldavo kartu su savo vyrais vidurnaktį, ir kartu
eidavo iki jų mokymosi vietos.
Kelionė buvo
ne tik ilga, bet ir labai sunki. Tačiau tai jų nesustabdė.
Jos
ateidavo iki jų mokymosi vietos ir visaip bandydavo jiems trukdyti.
Tačiau rabi Abrahamo ir rabi Menachemo taip nesustabdė ir jie tęsė
savo mokslus drauge.
Po ilgo jų mokymosi kartu laikotarpio, dėl tam tikrų priežasčių rabi
Menachem nusprendė nutraukti šį jų mokymą.
Rabi Menachem jokiu būdu nenorėjo užgauti ravo
Abrahamo, todėl
pasakė, jog tame viešbutyje, kuriame jis dirba,
reikia nudažyti sienas, nes
artėja laikas, kada prasidės sezonas
ir reikia imtis darbų.
Todėl jis nebegali ateiti naktį mokytis...
Rabi Abrahamas sutiko rabi Icchaką Heler ir pasakė jam:
„Negi
rabi Menachem nerado kito laiko dažyti viešbutį, kaip tik pirmą
valandą nakties?..“
O iš tiesų rabi Menachem keldavosi kiekvieną naktį ir pats vienas
mokydavosi knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“.