• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše po dviejų Arono sūnų mirties, kai jie prisiartino prie Kūrėjo ir numirė. Ir pasakė Kūrėjas Moše: kalbėk Aronui (אהרון) savo broliui, kad jis neįeitų bet kokiu laiku į Šventyklą, už uždangos (פרכת) prieš dangtį (כפרת), kuris ant (atsivėrimo) skrynios (הארון), kad nenumirtų, nes debesyje pasirodysiu virš dangčio. Su „Tuo“ (בזאת) įeis Aronas į Šventyklą“ (Vajikra 16 – 1, 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              41.

Knyga Zohar aiškina Mišlei (Patarlės), sako Kūrėjas:
„Ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Klausia: „Kur galima rasti Kūrėją?“
Ir atsako, kad niekur kitur negalima surasti Kūrėjo, tik Toroje.

Taip pat pasakyta: „Tu esi Kūrėjas besislepiantis“,
t.y. Kūrėjas slepia save šventoje Toroje.
Ir reikia teisingai suprasti išminčių žodžius.
Juk iš pirmo žvilgsnio atrodytų,
kad Kūrėjas yra pasislėpęs tik materialiuose dalykuose ir veiksmuose,
ir taip pat visoje mūsų pasaulio tuštytėje, t.y. Toros „išorėje“.
Todėl kaip galima tvirtinti atvirkščiai,
kad tik Toroje slepia save Kūrėjas?
Taip pat, jei Kūrėjas „slepiasi“,
tai tik tam, kad Jo ieškotų.
Iš tikro kodėl žmogui reikalingos visos šios „slėpynės“?
Ir dar parašyta, kad kiekvienas, ieškantis Kūrėją,
suras Jį, kas yra suprantama iš parašymo:
„ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Iš tikro reikia gerai suprasti,
kas yra šis „ieškojimas“, kas – „atradimas“.
Taip pat, kokia yra jų prasmė?