Vieną kartą, kai mūsų mokytojas dar gyveno Jeruzalėje, rabi Menachem
nuvyko pas jį Šabatui.
Ir kad jau atvyko į Jeruzalę, tai tuo pačiu kelioms minutėms užsuko pas savo tėvą.
Pasibaigus Šabatui, rabi Menachem užėjo pas Baal aSulamą atsisveikinti.
Baal aSulamas jam pasakė: „Tu atvažiavai ne pas mane, atvažiavai pas savo tėvą“.
Paaiškinimas:
Baal aSulamas kalbėjo apie tai, kad buvo pažeistas anuliavimasis prieš
mokytoją ir jo autoritetą.
Šioje vietoje negalima elgtis taip, kaip elgiasi „paprasti“ žmonės, kurie
važiuodami pas iškilų žmogų, tuo pačiu užsuka į turgų nusipirkti
saldumynų ir sutvarko keletą kitų reikalų.
Iš tikrųjų tam reikalingas didelis pasiruošimas širdyje ir mintyse.
Taip pat negalima užsukti pas „didelį“ kartos žmogų „pakeliui“,
važiuojant į kitas vietas ir kitais reikalais.
Mokytojo autoritetas įpareigoja, kad mokinys kelionę paskirtų būtent tam
tikslui, o kitiems reikalams sutvarkyti skirtų atskirą kelionę.
Savaime suprantama, kuo aukštesnė mokinio pakopa, tuo aukštesni reikalavimai jam.
Kaip pasakė išminčiai, kad „Kūrėjas yra be galo reiklus ir griežtas teisuoliams“.
Todėl iš čia galima suprasti rabi Menachem pakopos didumą, nes kitu
atveju Baal aSulamas nebūtų jam toks reiklus.