• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Menachem Idelštein – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys (5)

Rabi Menachem dažnai pasakodavo šią istoriją:

Paprastai kartą per savaitę vykdavau pas savo mokytoją Baal aSulamą.

Sekmadienį sėsdavau į paskutinį autobusą, vėlai vakare pasiekdavau Tel

Avivą ir iškart nuskubėdavau pas savo mokytoją.

Čia visą naktį mokydavausi vidinės Toros ir Kūrėjo darbo paslapčių.

Pirmadienį ryte, iškart po rytinės maldos, lėkdavau į pirmą autobusą ir

grįždavau į Tveriją.

Niekas net nesuprasdavo, jog buvau išvažiavęs.

Kartą atvykau pas mokytoją per Sukot šventę, ir ketinau pabūti dvi dienas.

Antrą dieną, kai jau susiruošiau važiuoti namo, nuėjau atsisveikinti su

mokytoju Baal aSulamu.

Kai išėjau iš jo kambario, mane pasikvietė jo sūnus ravas Baruchas ir pasakė man:

„Menachem, pasilik čia kartu su manim iki rytojaus ryto, o ryte, t.y.

Hošana raba šventės išvakarėse galėsi grįžti namo“.

Atsakiau jam, kad jau atsisveikinau su mokytoju ir kad man patogiau

važiuoti šiandien, todėl negaliu pasilikti.

Tada man ravas Baruchas pasakė:

„Žinok, kad negalėsi atvykti pas Baal aSulamą metus laiko“.

Tąsyk grįžau namo ir iš tiesų atsitiko taip, kad visokios kliūtys neleido

man išvažiuoti pas savo mokytoją visus metus...

Nors be galo norėjau, negalėjau išvažiuoti.

Po metų visos kliūtys dingo ir pagaliau nuvykau pas Baal aSulamą.

Kai įėjau, mane pasitiko jo sūnus ravas Baruchas ir pasakė:

„Na, Menachem, jau praėjo metai?..“

Rabi Menachem pasakojo, kad Baal aSulamas turėjo vieną mokinį, vardu

rabi Binjaminas Simkovski.

Pats Baal aSulamas pasakė ravui Menachem, jog rabi Binjaminas yra

didelis žmogus.

Jis dirbo metalo parduotuvėje ir kiekvieną naktį, vidurnaktį, keldavosi mokytis.

Vieną dieną, prieš Baal aSulamui įeinant į Mokymo namus, kur ketino

surengti „tišą“ (šventines chasidų vaišes su šventais pokalbiais), rabi

Binjaminas paklausė:

„Menachem, ar nori, kad atskleisčiau tau didžiulę paslaptį?“

Rabi Menachem be abejo atsakė, jog nori.

Tada rabi Binjaminas atskleidė jam tai, ką Baal aSulamas pasakys per tišą.

Taip iš tikrųjų ir atsitiko – Baal aSualamas pasakė tiksliai tai, apie ką

kalbėjo rabi Binjaminas.

Rabi Menachem paaiškino, jog tai buvo dėl didelio rabi Binjamino

susijungimo su savo mokytoju Baal aSulamu.

Visą savo gyvenimą rabi Menachem buvo pilnas atsiminimų ir įspūdžių iš

buvimo šalia didžio Kūrėjo žmogaus Baal aSulamo.

Dėka šių atsiminimų kiekviena jo gyvenimo diena buvo pripildyta

džiaugsmo ir gyvybės, netgi praėjus daugeliui metų po Baal aSulamo mirties.

Kai jis norėdavo pajausti džiaugsmingumą ir susijungimą, užmerkdavo

akis ir įsivaizduodavo Baal aSulamą – kaip jis atrodė ir ką jis kalbėjo.

Ir iš karto pajusdavo sielos susižadinimą ir naujų jėgų antplūdį darbui šventume.

Apie rabi Menachem didžiulį ryšį su savo mokytoju mes galime pamatyti

iš sekančių žodžių, kuriuos jam parašė savo laiške Baal aSulamas.

Štai ką jis rašė:

„Gavau tavo laišką, ir be galo džiaugiuosi sužinojęs, jog mokaisi iš mano knygų.

Dalykas tas, jog kuomet susijungi su knyga ir jos „protu“, susijungi

taip pat ir su manimi.

Tai yra didžiausia dovana, kuri labiausiai priartina prie tikslo.

Ir viskas priklauso tik nuo darbo ir nuo pastangų kiekio“.