• כי עוד חזון למועד ויפח לקץ ולא יכזב אם יתמהמה חכה לו כי בא יבא לא יאחר. הנה עפלה לא ישרה נפשו בו וצדיק באמונתו יחיה. חבקוק ב' – ג', ד Iš tikro pranašystė liečia atitinkamą laiką ir galiausiai išsipildys, neapgaus – lauk jos, nes ji ateis, nepavėluos. Ir nors siela nukris ir neišsities, teisuolis gyvens savo tikėjimu. (Chabakukas 2 – 3, 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         43.

Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu,
tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.
Ir kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą,
kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.
Tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?
Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę...,
kaip niekas nešoka į ugnį.

Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?
Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti,
ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.
Todėl, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas,
visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.