• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         43.

Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu,
tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.
Ir kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą,
kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.
Tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?
Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę...,
kaip niekas nešoka į ugnį.

Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?
Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti,
ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.
Todėl, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas,
visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.