• וְאַל תֹּאמַר לִכְשֶׁאֶפָּנֶה אֶשְׁנֶה, שֶׁמָּא לֹא תִפָּנֶה. אבות ב' – ד', שלבי הסולם, תלמוד בבלי, ברכות, הגורם לתפילה „Tegul nesako žmogus, kai bus proga (nusiteikimas), pradėsiu mokytis, nes gali tokios progos (nusiteikimo) nebūti iš vis“ (Avot 2 – 5, Šlavei haSulam „Maldos veiksnys“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         43.

Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu,
tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.
Ir kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą,
kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.
Tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?
Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę...,
kaip niekas nešoka į ugnį.

Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?
Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti,
ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.
Todėl, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas,
visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.