Paskutiniais savo gyvenimo
metais rabi Hilelis, labai prastai pasijutęs,
atsigulė į ligoninę.
Gydytojai padarė nuotraukas ir rado galvoje auglį.
Rabi Hilelis
pasakojo:
„Gavau vaistų ir buvau išleistas namo.
Po kurio laiko
vėl turėjau pasirodyti ligoninėje, kad būtų atlikti
pakartotiniai
tyrimai.
Kai vėl mane patikrino ir padarė nuotraukas – auglys
buvo savo vietoje.
Po keleto dienų manęs aplankyti į ligoninę
atėjo ravas Baruchas.
Kai papasakojau jam apie auglį galvoje, jis
pasakė:
„Nesąmonė! Tu neturi jokių rimtų problemų!“.
Ir kai gydytojai man trečią kartą atliko tyrimus, didžiuliam visų
nustebimui, auglio galvoje nebebuvo!
Aš neturiu net mažiausios
abejonės, kad tai buvo ravo Barucho darbas...
Teisuolis nusprendžia,
o Kūrėjas įvykdo“.
Rabi Hilelis, didis
išminčius, gyvenime kentėjo dideles kančias.
Tikriausiai nebuvo
tokios ligos, kuria jis nebūtų sirgęs.
Taip pat nebuvo tokios jo kūno
dalies, kuri vienu ar kitu metu nebūtų
kėlusi jam skausmo.
Tačiau
nežiūrint į tai, taip pat nežiūrint visą gyvenimą jį
lydėjusių
didžiulių vargų ir sunkumų, rabi Hilelis buvo
visiškai pasinėręs į mokymą.
Jis buvo kupinas džiaugsmo ir linksmumo.
Jis tarsi buvo virš visų bėdų ir atrodė, jog tai jo visai neliečia.