kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

זוהר חיי שרה ואברהם זקן בא בימים 

Zohar „Ir Abrahamas senas, įėjo į dienas“

rabi Šimonas ben Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį


                                  


                                           (Ištraukos)

 

Ateik ir pažiūrėk.

Abrahamas prisiartino prie Kūrėjo, nes daugelį dienų to troško.

Tačiau Abrahamas neprisiartino per vieną dieną, arba per vieną kartą,

t. y. jo geri darbai priartino jį kiekvieną dieną,

pakopa po pakopos kol pakilo į aukštumas.

 

Ir kai tapo senas pakilo į pačias aukščiausias pakopas.

Parašyta:  „Ir Abrahamas senas, įėjo į dienas“ (Berešit  24 – 1),

t. y. į tas „aukštutines dienas“,

į tas „dienas“ žinomas tikėjimo paslaptimi.

 

„Ir Kūrėjas palaimino Abrahamą viskuo (בכלbakol)“ (Berešit 24 – 1).

„Viskuo“ (בכל), nes iš ten išeina visi palaiminimai ir visas gerumas,

ir ši gausybė nenutrūksta amžiams.

 

Palaiminti, padarę atgailą (בהבעלי תשו baalei tšuva), nes per vieną valandą,

per vieną dieną, per vieną akimirką jie priartėja prie Kūrėjo.

Tai kas neatsitinka net absoliutiems teisuoliams,

nes jie priartėja prie Kūrėjo per keletą metų.

 

Abrahamas įėjo į šias „aukštutines dienas“,

t. y. priartėjo prie Kūrėjo, tik kai  tapo senas.

Taip pat paaiškinta ir pas Davidą, parašyta:

 „Ir karalius Davidas senas, įėjo į dienas“(Melachim 1 – 1).

 

Tačiau baal tšuva (padaręs atgailą, sugrįžimą) akimirksniu įeina ir

prisiartina prie Kūrėjo.

Rabi Josi pasakė, mokėmės:

„Toje vietoje kur stovi baalei tšuva (padarę atgailą) šiame pasaulyje,

negali išstovėti, t.y. neduotas leidimas išstovėti, absoliutiems teisuoliams“.

 

Tai reiškia, kad jie, t.y. „padarę atgailą“, yra arčiausiai Karaliaus už visus.

Jie „pritraukia“ gerumo „gausybę“ ( השפע – hašefa) iš „viršaus“ su

didesne širdies intencija ir su didesne jėga, kad priartėti prie Karaliaus.