kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Purimo šventė

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šušan-Purim


Visame Izraelyje ir už Izraelio ribų Purimas švenčiamas 14 adaro dieną (o keliamaisiais metais 14 „antro adaro dieną“).

Tačiau Jeruzalėje, kaip savo laiku ir Šušane, o taip pat ir tuose miestuose, apie kuriuos žinoma, kad jie buvo apjuosti siena Jehošua bin Nuno laikais, Purimas švenčiamas 15 adaro dieną.

Ir ši diena vadinama Šušan-Purimas.

Tai yra smulkiai aprašyta Megilat Ester:
Judėjai kariavo su savo priešais 13 adaro dieną ir sekančią, 14 dieną, šventė pergalę, todėl tą dieną yra švenčiamas Purimas.

Bet Šušano mieste buvo duotas leidimas kovoti su priešais dvi dienas – 13 ir 14 adaro dienomis.

Todėl Šušano judėjai džiaugėsi ir linksminosi 15 adaro dieną ir jiems būtent ši diena tapo švente. 

Tačiau kad nesumažinti Izraelio šalies garbės, tuometiniai Toros išminčiai nustatė Šušan-Purimo šventimą ir tuose Izraelio miestuose, kurie Jehošua bin Nuno laikais buvo apjuosti gynybine siena.

Tuo pačiu pagerbtas buvo ir pats Jehošua bin Nunas, nes būtent jam vadovaujant buvo užkariauta Izraelio žemė ir būtent jis vadovavo pirmam karui su Amaleku, iš kurio kilo Hamanas.

Todėl Jeruzalėje – dėl kurios nėra abejonių, kad Jehošua bin Nuno laikais ji buvo apjuosta gynybine siena – Megilat Ester skaitoma ir Purimo priedermės vykdomos Šušan-Purimo metu, tai yra 15 adaro dieną. 

Tuose senoviniuose miestuose, dėl kurių nėra aišku, ar jie buvo apjuosti gynybine siena Jehošua bin Nuno laikais, Megilat Ester skaitoma du kartus: 14 ir 15 adaro dienomis.


Purim-Mešulaš


Kartais būna taip, kad Purimas švenčiamas tris dienas iš eilės ir tada jis vadinamas „Purim-Mešulaš“ – „trigubas Purimas“.

Taip gali įvykti Jeruzalėje tada, kai 15 adaro diena – Šabatas.

Per Šabatą Megilat Ester skaityti negalima (taip pat, kaip nepučiamas šofaras, jei Roš-Ašana išpuola per Šabatą ir taip pat neatliekama „arba minim“ priedermė jei Sukot sutampa su Šabatu – dėl to, kad nesulaužyti priedermės, draudžiančios Šabato metu nešti daiktus į lauką). 

O iš kitos pusės, negalima atidėti Megilat Ester skaitymo sekmadieniui, 16 adaro dienai.

Todėl Jeruzalėje yra daroma taip: Megilat Ester skaitoma tą pačią dieną, kaip ir visame pasaulyje – 14 dieną, tada duodamos ir „dovanos vargšams“ kad jie galėtų pasirūpinti viskuo, kas reikalinga šventei; per Šabatą, 15 adaro dieną yra sakomas „Al anisim“ „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“ maldų metu, imami du Toros ritiniai: vienas įprastiniam savaitinės Toros dalies skaitymui, kitas – ištraukos, skirtos Purimui, skaitymui, o sekmadienį, 16 adaro, linksminamasi ir siunčiamos dovanos draugams.


Kodėl per Purimą neskaitomas „Halelis“?


Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“.

Kodėl?

Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą.

Nėra kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje Tanacho knygoje.

Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“

Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“.

Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais: išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.

Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei.

Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių.

O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.

O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko būtent Izraelio šalies ribose.