Pesacho Agadoje parašyta:
„Šventyklos priminimas pagal Hilelį.
Hilelis, kai dar stovėjo Šventykla taip švęsdavo Pesachą:
sudėdavo Pesacho auką, macą ir maror (karčiąsias žoles) ir valgydavo kartu.
Tuo įvykdydamas priedermę:
„Su maca ir maror valgykite ją (Pesacho auką)“.
Turime visą tai suprasti dvasinio darbo prasme,
koks yra ryšys tarp šių trijų dalykų, valgomų kartu.
Reikia suprasti „Pesacho auką“,
kuri buvo išėjimo iš Egipto metu,
t. y. norint suprasti išėjimo iš vergijos prasmę,
reikia suprasti pačią vergiją.
Apie „maror“ parašyta agadoje:
„Maror (karčiąsias žoles) mes valgome todėl,
kad apkartino egiptiečiai mūsų tėvams gyvenimą Egipte.
Pasakyta:
„Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu, kurį dirbo vergiškai“ (Šmot).
„Apkartino mūsų gyvenimą“ reiškia,
kad neleido mūsų tėvams dirbti sąlygojimo (malonios dvasios Kūrėjui) aspektu,
kas atveda susiliejimą su „Gyvybių Gyvybe“.
Tačiau Egipto ir Faraono klipa (netyra jėga) „primetė“ Izraelio sūnums meilę sau,
ir taip valdė juos.
Ir nebuvo galima pasipriešint Egipto tvarkai (norams) bei išeiti iš vergijos.
Todėl parašyta:
„Ir sunkiai dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo“.
Apie kokį darbą čia eina kalba?
Ir paaiškina: apie darbą Kūrėjui, nes tai buvo sunkus darbas.
Kodėl sunkus?
Todėl, kad Izraeliui buvo sunku dirbti „sąlygojimo“ Kūrėjui intencija,
nes egiptiečiai ir Faraonas primetė jiems savo mintis.
Tai reiškia, kad „Egipto klipa“ – tai meilė sau,
todėl egiptiečiai tuo valdė Izraelį,
t.y. Izraelis turėjo eiti jų keliu,
ir sunku buvo nugalėti tas mintis.
Todėl parašyta: „Ir sunkiai dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo“,
tai reiškia nuo darbo Kūrėjui,
tačiau kai eidavo Egipto,
t.y. egoizmo keliu,
„kūnas“ duodavo energijos...
Dar reikia paaiškinti, parašyta:
„Darbą, kurį dirbo vergiškai בפרך – (beparech)“.
Paaiškino išminčiai su „minkšta burna“, פה (pe) burna,
minkšta (malonia) – רך (rach).
Taip yra todėl, nes su mintimis „savo naudai“ kūnas sutinka labiau,
nei su „šventu darbu“, kas kūnui sunku labai.
Todėl egiptiečiai „piršdavo“ Izraeliui mintis,
kad labiau apsimoka dirbti savo naudai.
Juk tuo keliu žmogus „stumiasi“ į priekį,
netgi darydamas gerus darbus...
Tačiau dirbti aspektu ישראל – Israel (tiesiai į Kūrėją ישר – אל ),
yra labai sunku, nes nesimato jokio „progreso“ darbe.
Todėl egiptiečiai „minkšta burna“ davė suprasti,
kad jei Izraelis eis jų (Egipto) keliu,
darbas bus lengvas, „minkštas“,
ir taip pat bus didesnis progresas „šventame darbe“.
Tokiais tvirtinimais egiptiečiai „apkartindavo“ Izraelio gyvenimą sunkiu darbu,
nes teigdavo, kad darbas ישראל (Jašar El – „tiesiai į Kūrėją“) labai sunkus ir ne kiekvienam.
Iš tikro Kūrėjas padarė taip, kad pats žmogus be Kūrėjo pagalbos negalėtų nugalėti savo blogio (egoizmo).
Todėl yra „tarpinė būsena“,
kai žmogus jaučia „kartų“ skonį dvasiniame darbe,
nes kūnas nesutinka dirbti „sąlygojimui“.
Išeina, kad žmogus turi „priekaištus“ Kūrėjui,
kodėl Jis sukūrė blogį iš kurio taip sunku išeiti.
Žmogui yra labai sunku suprasti,
kad tik taip gali būti sukurti „indai“ (norai),
kurie paskui galėtų pajusti palaiminimą, išgelbėjimą ir suartėjimą su Kūrėju.
Iš to galima suprasti ryšį tarp macos, maror ir Pesach aukos.
Dėka macos ir maror žmogus pasiekia tikrą reikmę Toros raidėms,
t. y. tik macos ir maror dėka pas žmogų atsiranda poreikis Kūrėjo pagalbai.
Ir kai jau yra pas žmogų reikmė,
Kūrėjas priartina žmogų,
ir tai vadinasi Pesach auka.
Tai reiškia, kad Kūrėjas peržengia פוסח (posech) per žmogaus trūkumus,
ir priartina žmogų prie kūrimo tikslo (padaryti gerą kūriniams).