Pirmąją Pesacho dieną skaitomas pilnas „Halelis“, o kitomis dienomis – sutrumpintas.
Kodėl?
Pesacho maldų tvarka beveik nesiskiria bet kurios kitos iš trijų metų švenčių.
Ryškiausias skirtumas – tai „Halelio skaitymas“.
Sukot ir Šavuot švenčių metu skaitomas pilnas „Halelis“, o Pesacho metu pilnas „Halelis“ skaitomas tik pirmąją šventės dieną (už Izraelio ribų – pirmas dvi dienas).
Likusiomis dienomis skaitomas sutrumpintas „Halelio“ variantas (kaip ir roš-chodeš metu).
Kodėl?
Atsakymas į klausimą slypi tame, kad septintąją Pesacho dieną pažymint jūros perskyrimo stebuklą, prisimename taip pat ir tai, kaip faraonas bei jo kariai nuskendo jūroje.
O Šventas Raštas sako: „Nesidžiauk savo priešo žlugimu“, vadinasi šią dieną netinka skaityti „Halelį“.
Pasak išminčių, Kūrėjas sudraudė angelus, pradėjusius dainuoti šlovinimo himną, žuvus egiptiečiams: „Mano kūriniai skęsta jūroje, o jūs dainuojate?!“
Reikia pabrėžti, kad nors ir nesidžiaugiame svetima nelaime, tačiau ir apie išgelbėjimo stebuklą nutylėti negalima.
Todėl priimtas kompromisas: „Halelis“ yra skaitomas, tačiau sutrumpintas.
Tačiau, jei chol-amoed metu būtų skaitomas pilnas „Halelis“, o septintą Pesacho dieną – sutrumpintas, tada išeis, kad chol-amoed – didesnės šventės, nei septinta Pesacho diena.
O juk Tora kalba apie ją, kaip apie pačią tikriausią šventę.
Todėl chol-amoed metu skaitomas tik sutrumpintas „Halelio“ variantas.
Dar viena pirmos Pesacho dienos ypatybė – Malda apie rasą.
Išminčiai nustatė, kad nuo antros nisano mėnesio pusės lietūs jau nebėra palaiminimas, greičiau atvirkščiai, todėl nuo 15 nisano dienos „Amida“ maldoje nustojama Kūrėjo prašyti atsiųsti lietų.
Čia vertėtų paminėti šventinio linksmumo, kurį ypač pabrėžia išminčiai, svarbą. Juk staiga prasidėjęs lietus gali niekais paversti visą šventinę nuotaiką.
Todėl Sukot metu Malda apie lietų yra skaitoma paskutinę šventės dieną, tai yra Šmini Aceret metu, o Pesacho metu melstis dėl lietaus nustoja jau pirmąją šventės dieną.
Maždaug viduryje nisano pradedami sėti javai ir lietus gali stipriai pakenkti pasėliams.
Todėl išminčiai nurodė, kad prašymą dėl lietaus Izraelyje reikia pakeisti prašymu dėl rasos jau pirmąją Pesacho dieną.
O rasos reikšmė yra be galo svarbi: ji drėkina derlių, nedarydama jam jokios žalos, skirtingai nei lietus.
Ir taip, kartojant „Musafą“, chazanas kartu su bendruomene skaito Maldą apie rasą, o antrame palaiminime vietoje žodžių „sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis lietų“ sako „nuleidžiantis rasą“.
Pagrindinė dalis Maldoje apie rasą sudaryta iš šešių posmelių (panašiai, kaip Maldoje apie lietų), kuriuose prašoma, kad rasa atneštų palaiminimą: „Atsiųsk rasą ir pripildyk mūsų aruodus...“.
Ir taip pat, kaip ir Malda apie lietų, Malda apie rasą baigiasi žodžiais: „Nes Tu – Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis rasą – palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, sotumui, o ne alkiui!“.
Baigiantis pirmajai Pesacho dienai, „Maarivo“ metu, devintajame „Šmone esre“ palaiminime („Metų palaiminimas“) vietoje „...ir atsiųsk rasą ir lietų mūsų palaiminimui“ sakoma „..ir atsiųsk palaiminimą“, o „Jaale vejavo“ sakoma: „...macot Šventės dieną, mūsų išsilaisvinimo šventę“.
Septintąją Pesacho dieną atliekamas Sielų paminėjimas.
Kaip yra žinoma, už Izraelio šalies ribų Pesachas yra švenčiamas aštuonias dienas: pirma ir antra dienos – šventė, sederis yra atliekamas du kartus, po to keturios dienos chol-amoed, o septinta ir aštunta dienos – vėl šventinės, kurių metu draudžiama dirbti.
Tad čia Sielų paminėjimas atliekamas aštuntąją, paskutinę Pesacho šventės dieną.
Judėjai, atvykę į Izraelį iš svetur tik laikinai ir ketinantys po to vėl išvykti atgal, privalo čia švęsti Pesachą taip pat kaip ir namie, aštuonias dienas ir su dvejais sederiais.
Jei pirma ir septinta šventės dienos išpuola darbo dieną, tai Avdala atliekama tik su taure vyno – be žvakės ir kvepiančios šakelės ar smilkalo.
Ir Avdalos pradžioje nesakomos citatos, kaip per Šabatą, bet pasakomi tik du palaiminimai: „...kuriantis vynuogės vaisių“ ir „...atskiriantis šventą nuo kasdieninio“.
Tačiau jei šventinė diena sutampa su Šabatu, tai Avdala – pilna, kaip ir per Šabatą. O jei sederio naktis prasideda Šabatui baigiantis, tai „Kidušas“ ir „Avdala“ sujungiami kartu ir ceremonija atliekama ties taure vyno, kuri tampa pirmąja iš „keturių sederio taurių“.
Palaiminimų tvarką prisiminti padeda abreviatūra י־ק־נ־ה־ז jaknehaz: יין jain („vynas“ – palaiminimas „...kuriantis vynuogės vaisių“), קידוש „Kidušas“ („pašventinantis Izraelį ir šventes“), נר ner („žvakė“ – „kuriantis ugnies šviesą“), הבדלה „Avdala“ („atskiriantis vieną šventumą nuo kito šventumo“) ir זמן zman („laikas“ – tai yra palaiminimas „Šeechejanu“).
Kvapams šiuo atveju palaiminimas nesakomas, nes neiškyla problema dėl „papildomos sielos“, paliekančios žmogų baigiantis Šabatui, nes čia iš Šabato iš karto pereiname prie šventės.
Kiekvieną šventės dieną skaitoma vis kita Toros ištrauka.
Jas vienija išėjimo iš Egipto, įstatymų apie „chamecą“ ir macą, Pesacho auką ir piligrimystės į Šventyklą paminėjimas.
Įdomu tai, kad tvarka, pagal kurią yra skaitomos šios ištraukos, nesutampa su ta tvarka, pagal kurią jos eina Toroje. Kodėl taip yra, atsakysime vėliau.
Pirmąją Pesacho dieną Toros skaitymui yra pakviečiami penki žmonės ir skaitoma ištrauka iš Šmot knygos (12 skyrius): „Ir pakvietė Moše visus Izraelio vyresniuosius ir pasakė jiems...“.
Antrąją dieną skaitoma ištrauka iš knygos Vaikra, 23 skyriaus, kur kalbama apie įstatymus, susijusius su šventėmis.
Izraelio šalyje, kur ši diena – pirma chol-amoed diena, Toros skaitymui kviečiami keturi žmonės, o už Izraelio ribų, kur ši diena taip pat yra šventinė, kviečiami penki žmonės.
Kaip jau minėta, ši ištrauka paimta iš knygos Vaikra, trečios Toros knygos, o sekančiomis dienomis bus skaitomos ištraukos iš Šmot – antros Toros knygos.
Kodėl gi yra sumaišyta Toros dalių tvarka?
Todėl, kad šioje dalyje iš knygos Vaikra yra išvardijami omero atnešimo ir omero skaičiavimo įstatymai, kurių vykdymas prasideda būtent nuo antros Pesacho dienos: nuo antros Pesacho nakties pradedama skaičiuoti omero dienas (apie tai pasakojama skyriuje „Omero skaičiavimas“).
Trečiąją Pesacho dieną (kuri ir už Izraelio ribų yra chol-amoed) skaitomas 13-tas Šmot knygos skyrius: „Pašvęsk man kiekvieną motinos pirmagimį...“
Ketvirta diena – taip pat iš Šmot (22 skyrius): „Kai skolinsi pinigus...“.
Penktą dieną – 34 skyrius: „Ir pasakė Kūrėjas Moše: iškalk sau dvi lenteles iš akmens...“.
Jei ši diena sutampa su Šabatu, tai skaitymas pradedamas nuo prieš tai esančios 33 dalies: „Žiūrėk, Tu sakai man...“, kad būtų galima Toros skaitymui pakviesti septynis žmones, kaip priimta per Šabatą.
Šeštą dieną skaitoma ištrauka iš kitos knygos – Bemidbar: „Ir atlieka Izraelio sūnūs Pesachą nustatytu laiku“.
O septintąją dieną, kai įvyko jūros perskyrimo stebuklas, kviečiami keturi žmonės skaityti pasakojimo apie šį stebuklą, įskaitant taip pat ir „Širat ajam“ – „Himnas ant jūros kranto“, kurį tada dainavo išgelbėti Izraelio sūnūs Kūrėjui (Šmot, 13-15 skyriai).
Už Izraelio ribų, kur švenčiama ir aštuntą dieną, skaityti Toros kviečiami keturi žmonės ir skaitoma ištrauka iš knygos Dvarim (15-16 skyriai): „Kiekvieną pirmagimį, kuris gims...“.
Štai ir atsakymas į iškeltą klausimą: Toros dalių eiliškumas sumaišomas antrąją ir septintąją Pesacho dienomis, pagal įvykius, įvykusius tomis dienomis.
Antrą dieną skaitoma apie omerą: „Ir atskaičiuokite sau nuo pirmos dienos po šventės – nuo dienos, kai jūs atnešate omerą – septynias pilnas savaites...“.
O septintą dieną vėl grįžtame prie Šmot knygos, kad prisiminti jūros perskyrimo istoriją su visomis smulkmenomis.
Likusiomis dienomis Toros ištraukų skaitymo tvarka atitinka jų eiliškumą Toroje.
Kiekvieną Pesacho dieną iš „aron kodeš“ išimami du Toros ritiniai: iš pirmojo skaitoma ištrauka, skirta šiai dienai (jos išvardintos aukščiau), o iš kito kiekvieną dieną yra skaitoma viena ir ta pati trumpa ištrauka, kalbanti apie aukas, kurias reikia aukoti per Pesachą (Bemidbar 28): „Ir paaukokite deginamąją auką...“.
Esmė tame, kad skirtingai nei Sukot, Pesacho šventės metu Šventykloje kiekvieną dieną turi būti atliekamas toks pats aukojimas.
Išimtis yra tik pirmąją Pesacho dieną (arba už Izraelio ribų – dvi pirmas šventines dienas), tada maftirui skaitymas pradedamas šiek tiek anksčiau: „O pirmą mėnesį, keturioliktą mėnesio dieną, Pesachas Kūrėjui...“.
Tos pačios ištraukos cituojamos ir maldoje „Musaf“ kiekvieną Pesacho dieną: pirmąją dieną (o ne Izraelyje – dvi pirmas dienas) ta, kuri skaitoma maftirui tą dieną (arba tomis dienomis), o likusiomis Pesacho dienomis – ištrauka „Ir atneškite deginamąją auką“.
Reikia pastebėti, kad maftiras šventinių Pesacho dienų metu – tai šeštas žmogus, be tų penkių, kurie pakviesti pirmojo Toros ritinio skaitymui.
O chol-amoed metu tas, kuris pakviečiamas skaityti iš antrojo ritinio ištrauką apie aukojimus – ketvirtas pagal eilę.
Aišku, kad per Šabatą chol-amoed, kada kaip ir kiekvieno Šabato metu, yra kviečiami septyni žmonės skaityti Torą, maftiras būna aštuntas.
Pirmos Pesacho dienos „haftara“ – tai penkta knygos Jehošua dalis – pasakojimas apie pirmąjį Pesachą, kurį judėjai atšventė, įeidami į Izraelio žemę.
O už Izraelio ribų, antrąją šventinę Pesacho dieną skaitoma „haftara“ iš Malachim knygos, 23 skyriaus: „Ir pasiuntė karalius ir susirinko pas jį į Jeruzalę visi Judėjos vyresnieji...“.
Chol-amoed Šabato „haftara“ – iš Jechezkelio knygos, 37 skyriaus.
Jame atskleidžiamas didingas sudžiūvusių kaulų prisikėlimo paveikslas, kai mirusieji prisikels gyvenimui, kas pasak tradicijos, atsitiks būtent nisano mėnesį: „Ir buvo ant manęs Kūrėjo ranka, ir išnešė mane Kūrėjo dvasia, ir paleido vidury slėnio – o jis pilnas kaulų...“.
Septintą dieną skaitoma „Širat ajam“.
Šios dienos „haftara“ – himnas, sukurtas Davido (Šmuel II, 22 skyrius): „Ir pasakė Davidas Kūrėjui visus šios dainos žodžius...“.
Už Izraelio ribų paskutinę, aštuntąją Pesacho dieną, kaip „haftara“ skaitomi 10 ir 11 pranašo Ješaja knygos skyriai: pranašystė apie Mašijacho atėjimą dienų pabaigoje: „Ir atsiras palikuonis iš Išajaus kamieno...“.