• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה 

Zohar „Toros įsakymai. Pirmas“ (2)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Sulam      Jehuda Ašlagas

Paaiškinimas.
Iš tikro yra trys Kūrėjo baimės rūšys,
ir tik viena rūšis skaitosi tikra baime:

1) Žmogus bijo Kūrėjo ir vykdo priedermes,
kad būtų sveiki jo vaikai,
ir niekas neatsitiktų jo sveikatai bei pinigams,
t.y. žmogus bijo bausmės šiam pasaulyje.

2) Žmogus bijo taip ir bausmės gehinome (pragare).
Ir dvi šios baimės nėra tikra baimė,
nes „baimė“ nėra vykdoma,
kaip Kūrėjo priedermė,
ir tik nauda sau yra baimės priežastis.
Iš tikro nauda sau yra šios baimės šaknis ir priežastis,
o pati baimė tik šaka ir pasekmė,
išplaukianti iš naudos sau.

3) Tačiau „tikra baimė ta,
kad žmogus bijo savo Kūrėjo,
nes Jis yra „didis ir viešpataujantis“,
t.y. Kūrėjas yra visų pasaulių priežastis ir esmė.
Ir viskas skaitosi prieš Jį kaip niekas.

Kaip parašyta:
„Ir visi žemės gyventojai nieko nereiškia“...
Iš tikro Kūrėjas yra šaknis ir priežastis,
nes iš Jo išeina visi pasauliai,
kuriuos Jis sukūrė – ir apatiniai ir viršutiniai.
Tai tai reiškia, kad visi pasauliai skaitosi prieš Jį,
kaip niekas, nes nieko neprideda prie Kūrėjo esmės.

Apie tai parašyta:
„Žmogus turi nukreipti širdį ir troškimus būtent į šią vietą,
kuri vadinasi baimė“.
Kad būtų susiliejęs su Kūrėjo baime visu noru ir troškimu,
kaip tinka Karaliaus priedermei.