Pravirko rabi Šimonas ir pasakė:
„Vargas, jei pasakysiu, vargas, jei nepasakysiu.
Jei pasakysiu, sužinos nusidėjėliai, kaip dirbti Kūrėjui,
o jei nepasakysiu, praras mūsų draugai šį dalyką.
Nes toje vietoje, kur yra šventa baimė,
prieš ją žemiau yra „bloga baimė“.
Ši bloga baimė muša su pykčiu,
ir tai „diržas“ mušti nusidėjėlius.
(Tai reiškia bausti juos už nuodėmes.
Todėl bijojo rabi Šimonas atverti,
kad nesužinotų nusidėjėliai,
kaip išvengti bausmės,
nes bausmė ištyrina ir ištaiso juos).
Paaiškinimas.
Čia yra užuomina į tai,
kad negali rabi Šimonas pasakyti šių dalykų pilnai,
dėl baimės nepakenkti nusidėjėliams.
Iš tikro čia rabi Šimonas atveria paslaptį,
kaip susijungti su „Gyvybės medžiu“,
ir neprisiliesti prie „Mirties medžio“.
Tai leistina tik tiems,
kurie ištaisė „Gėrio ir Blogio Pažinimo medį“.
Tačiau nusidėjėliams,
kurie dar neištaisė Pirmo Adamo „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
draudžiama tai žinoti.
Tai reiškia, kad nusidėjėliai turi pirmiausiai visą darbą paskirti „Pažinimo medžio“ nuodėmės ištaisymui.
Apie tai parašyta:
„Kad neištiestų rankos, ir nepaimtų nuo Gyvybės medžio,
ir negyventų amžinai“(Berešit 3 – 22).
Ir kai Adamas nusidėjo su „Pažinimo medžiu“,
jis buvo išvarytas iš Gan Eden (Rojaus),
dėl baimės, kad, nesusijungtų su „Gyvybės medžiu“ ir gyventų amžinai.
Juk tada šis trūkumas, kurį padarė „Pažinimo medyje“,
liktų neištaisytas...
Todėl, kad šių žinių neprarastų teisuoliai, kurie yra jau verti to,
rabi Šimonas pasakė šį dalyką tik kaip užuominą.