• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas (2)

Rabi Nachum dar būdamas labai jaunas tapo ravo Barucho paėjėju.

Jis be galo stengėsi padėti ravui Baruchui visuose jo poreikiuose.

Švenčių metu jis stovėdavo ar sėdėdavo už ravo Barucho ir sekdavo ar jam ko netrūksta.

Rabi Nachum tapo vienu iš ravo Barucho namiškių, jis žinojo kiekvieną tų namų kampą.

Visą gyvenimą jis rūpinosi ravo Barucho poreikiais, visai užmiršdamas savuosius.

Jis pastebėdavo, kada ravas Baruchas nori poilsio, o kada, neduok dieve, jaučiasi blogai.

Jis stengdavosi būti naudingas ir padėti jam visame kame.

Rabi Šlomo Zlošinski pasakojo, jog jam taip pat yra tekusi laimė kartu su rabi Nachum padėti ravui Baruchui paskutiniaisiais jo gyvenimo metais.

Jį nustebino tai, kaip rabi Nachum atkreipia dėmesį į kiekvieną ravo Barucho poreikį, net patį mažiausią, į tai, ko kiti žmonės net nepastebėtų.

Rabi Šlomo padarė išvadą, jog Kūrėjas leido rabi Nachum nusipelnyti begalinio ravo Barucho didumo pajautimo.

Rabi Nachum visiškai nenorėjo išsiskirti su ravu Baruchu, nes labai jį mylėjo.

Tuo tarpu, kai jo amžiaus vaikinai, kurie mokėsi ješivoje, kas trečią Šabatą grįždavo namo, jis namo parvažiuodavo tik du kartus per pusę metų.

Ir tai tik dėl didelių namiškių prašymų.

Jis visa siela buvo prisirišęs prie ravo Barucho ir nenorėjo nuo jo atsitraukti nei akimirkai.

Ravas Baruchas taip pat labai mylėjo rabi Nachum ir skyrė jam daug dėmesio.

Jis visada domėjosi tiek materialiais, tiek dvasiniais ravo Nachum reikalais ir būsenomis, tuo, kaip jam sekasi mokytis ješivoje.

Jie kartu švęsdavo Šabatus ir šventes.

Rabi Nachum tardavosi su ravu Baruchu visais savo gyvenimo klausimais, ir nedarydavo net mažiausio sprendimo, nepasitaręs su juo.

Rabi Šlomo Zlošinski pasakojo tai, ką kartą jam pasakė rabi Nachum:

„Ravas Baruchas visada stengėsi būti labai paprastas su mokiniais ir slėpdavo savo aukštas dvasines pakopas.

Tačiau, kai matydavau jį namuose vieną, mane apimdavo baimė.

Tada atsiverdavo tikrasis ravo Barucho šventumas, ir jis atrodydavo, kaip Kūrėjo angelas.

Kartą vienas iš mokinių paprašė manęs nueiti pas ravą Baruchą ir perduoti jam kažką.

Aš atsakiau, jog negaliu to padaryti.

Jis nusijuokė ir pasakė, kad aš tikriausiai tiesiog tingiu, jei negaliu padaryti tokio paprasto dalyko.

Aš pasakiau, jog jis gali nueiti pats pas ravą Baruchą.

Šis nuėjo, bet tučtuojau grįžo.

„Tu teisus“, pasakė jis.

„Kai pamačiau mokytoją vieną sėdintį ir besimokantį, supratau, kad negalima jo kalbinti ir trukdyti...“.