• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה 

Zohar „Toros įsakymai. Pirmas“ (5)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Sulam Jehuda Ašlagas

Dalykų paaiškinimas.
Tie žmonės, kurie nevykdo Kūrėjo baimės priedermę,
kaip Karaliaus įsakymą, o tik kaip bausmės baimę,
pakliūna į klipot (netyrų jėgų) įtaką.

Pirmoji iš jų:
תוהו (tohu), tai abejonės, nes žmogus stebisi,
kodėl jis nesupranta Kūrėjo minčių ir kalbų.
Ši klipa skaitosi, kaip „virvė“, užveržianti žmogaus kaklą,
ir uždaranti oro patekimą šventumui ir gyvybei.

Apie taip parašyta:
„Pasmaugimo virvė“ ir „Matavimo virvė“,
kur abu parašymai reiškia tą patį.
Iš tikro pagal abejonių dydį, „sitra achra“ (kita, nertyra pusė) užmeta „virvę“ ant žmogaus kaklo ir pasmaugia jį.
Apie tai parašyta:
„Vargas jums, pritraukiantiems nuodėmę tuštybių virve“ (Ješajahu 5 – 18).

בוהו (bohu), tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. po to,
kai „sitra achra“ jau užmetė žmogui „virvę“ ant kaklo,
jau gali daryti su žmogumi ką nori.

Arba užmėtyti akmenimis, arba sudeginti,
arba nužudyti kalaviju.
„Užmėtymas akmenimis“ reiškia,
kad „daužo“ žmogaus galvą blogais troškimais ir blogomis mintimis,
ir traukia jį į „didžiąją bedugnę“.

Toliau žmogaus laukia kita bausmė:
חשך „tamsa“ (chošech), ir tai „sudeginimas“.
Iš tikro „sitra achra“ degina žmogaus kūną,
sukiodama ant stiprios ugnies,
kol „sudega“ visa gyvybė ir šventumas.

Paskui sitra achra siunčia žmogui:
רוח סערה „uraganinį vėją“ (ruach seara),
ir tai, kaip „aštrus kalavijas“,
nukertantis žmogaus galvą ir atskiriantis jį nuo gyvybės.