• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תניינא 

Zohar „Toros įsakymai. Antras“ (1)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Antras įsakymas,
kuriame apsijungia baimės priedermės,
ir neatsiskiria niekada,
tai – Meilė.
Iš tikro žmogus turi mylėti savo Kūrėją absoliučia meile.
Kas tai absoliuti meilė?

Tai „Didžioji Meilė“ – אהבה רבה (ahava raba),
kaip parašyta (apie Abrahamą):
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“ (Berešit 17 – 1),
t.y. tobulas meilėje.

Apie tai parašyta:
„Ir pasakė Kūrėjas, tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Tai absoliuti meilė, vadinama (ahava raba) „Didžioji Meilė“.
Iš čia priedermė, kad žmogus turi mylėti savo Kūrėją tinkamai.

Sulam                Jehuda Ašlagas

Yra meilė priklausanti nuo kokio dalyko (priežasties).
Tai reiškia, kad meilė ateina dėl didelio gerumo,
kurį suteikia žmogui Kūrėjas.
Todėl tada susilieja žmogus su Kūrėju visa širdimi ir siela.

Tačiau, nors žmogus ir yra pilnai susijungęs su Kūrėju,
vis tik tokia meilė skaitosi netobula.
Apie tai paaiškino išminčiai (Berešit raba), parašyta:
„Su Kūrėju vaikščiojo Noachas (Nojus)“ (Berešit 9 – 6).
Iš tikro Noachui reikėjo pagalbos iš Kūrėjo,
t.y. Noachas rėmėsi visu tuo gerumu, kurį gavo iš Kūrėjo.
Tačiau Abrahamui nereikėjo remtis į Kūrėjo pagalbą (į Kūrėjo gerumą).
Kaip parašyta:
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“,
nes: „Vaikščiok prieš Mane“ reiškia be pagalbos.
Iš tikro „prieš Mane“, reiškia nežinant,
ar ateis Kūrėjas į pagalbą, ar ne.

Ir tai, kaip rašo Zohar yra „Didžioji Meilė אהבה רבה (ahava raba),
kaip ir parašyta:
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“,
be jokios pagalbos iš Kūrėjo pusės.

Tai reiškia, kad Abrahamas buvo tobulas meilėje,
nežinodamas ar gaus ką iš Kūrėjo, ar ne.
Ir tai yra absoliuti meilė, susiliejimas su Kūrėju visa širdimi ir visa siela.