• ועתה נשארה לנו לבאר חקירה הו', מ"ש חז"ל שכל העולמות העליונים ותחתונים לא נבראו אלא בשביל האדם. בעה''ס, הקדמה לספר Dabar galime išsiaiškinti Šeštą tyrinėjimą, t.y. kaip sako išminčiai, kad visi aukštutiniai ir žemutiniai pasauliai yra sukurti dėl žmogaus. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas (3)

Pasakojo rabi Zlošinski:

„Kartą ravas Baruchas pasakė Nachumui, jog jei nori, Pesacho šventės metu jis gali pasisvečiuoti pas mane.

Nežiūrint į tai, kad chasidai draudė Pesacho metu lankytis vieniems pas kitus dėl „chameco“ pavojaus (Pesacho šventės metu galioja draudimas valgyti, matyti ir net turėti savo valdose „chamecą“, tai yra raugintą tešlą ir gaminius iš jos).

Ir nuo tada jis svečiuodavosi pas mane kiekvieno Pesacho metu, paskutinę šventės dieną.

Neįmanoma žodžiais apsakyti to ryšio, kuris buvo tarp mūsų – tai buvo tikros, gilios bičiulystės ryšys.

Iki ravo Barucho mirties Nachumas buvo mano namuose tarsi namiškis, kiekvieną Šabatą ateidavo valgyti kartu su mumis.

O po ravo Barucho mirties, kasdien ateidavo mokytis į naktines pamokas.

Reikia pasakyti, jog Nachumas buvo labai jautrus ir jausmingas žmogus, bet labai tai slėpė“.

Kaip jau minėta, Nachumas buvo be galo atsidavęs ravui Baruchui.

Jam buvo svarbus kiekvienas dalykas: jis netgi atkreipdavo dėmesį, į kurią pusę ravas Baruchas pasisuka Šabato metu, dainuodamas „Ateik, nuotaka“.

Arba į tai, jog mokytojas norėjo, kad kiekvieno Šabato metu būtų atidaromas naujas butelis vyno, o ne naudojamas nuo praeito Šabato likęs vynas.

Mūsų mokytojas ravas Baruchas dažnai kalbėdavosi dviese su Nachumu apie darbą Kūrėjui.

Šitokia laimė tekdavo ne kiekvienam, tik išrinktiesiems.

Ir netgi siųsdavo jį pas išminčius, su kuriais susipažino būdamas Lenkijoje, pasimokyti darbo Kūrėjui paslapčių.

Nachumas pasižymėjo nuovokumu ir loginiu mąstymu, todėl ravas Baruchas patikėdavo jam pačias įvairiausias užduotis, susijusias su bendruomenės valdymu.

Nežiūrint į tai, jam buvo nebūdinga iškelti save.

Kartą, kai tarp bendruomenės narių kilo audringas ginčas tam tikru klausimu, jis pasitraukė nuošaliau ir stovėjo tylėdamas.

Kai jo paklausė:

„Kodėl tu nepareiški savo nuomonės?“,

jis atsakė:

„Mokytojas mokė mane nesakyti savo nuomonės, todėl nuo tada aš susilaikau nuo savo nuomonės reiškimo“.