Rabi Nachumas buvo labai
geros širdies žmogus.
Pamenu, kartą paprašiau, kad ateitų pas
mane.
Buvo susikaupę daug visokių dalykų, kuriuos reikėjo sutvarkyti:
laukė
spynų pakeitimas, elektros remontas ir t.t.
Jis išsitraukė
savo įrankius ir ėmėsi darbo.
Dirbo su džiaugsmu ir gerai
nusiteikęs.
Suprantama, už darbą neprašė jokio atlygio.
Toks
buvo Nachumas – jam patiko padėti artimui ir tai darė iš visos
širdies.
Jam buvo didžiausias malonumas, kai jo kas nors paprašydavo pagalbos.
Jeigu pats sulaukdavo svečių, priimdavo
juos su džiaugsmu.
Jis buvo persisunkęs meile artimui.
Dėl šios
savybės jis buvo visų mylimas ir mėgiamas.
Ravo Barucho Mokymo namuose nebuvo žmogaus, kuris nemylėtų Nachumo.
Nachumo gerumas buvo
neapsakomas – jei kas nors paprašydavo
pagalbos, niekada
neatsisakydavo.
Šimtai žmonių yra sulaukę pagalbos iš jo.
Jis turėjo „auksines rankas“ ir ko tik nesiimdavo, jam viskas sekdavosi.