• וזה שאמרו בתיקונים (תיקון ל' נתיב תנינא) וז"ל קומו ואתערו לגבי שכינתא דאית לכון לבא בלא סוכלתנו למנדע בה, ואיהי בינייכו. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Tikunim Zohar parašyta (Tikun 30): „Atsibuskite ir atsikelkite dėl šventos Šchinos, nes pas jus širdis tuščia, be suvokimo, kad pažinti ir suprasti Ją, nors Ji ir yra jumyse“. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא שביעאה 

Zohar „Toros įsakymai. Septintas“ (1)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Septinta priedermė, tai apsipjaustyti aštuntą dieną,
ir išmesti „orla“ (apyvarpės) nešvarumą.
Iš tikro tas „gyvumas“ (malchut), tai – aštunta iš visų pakopų,
(t.y. kai pradedame skaičiuoti nuo binos ir į apačią).

Ir ta dvasia (nefeš), kuri išskrenda,
turi pasirodyti aštuntą dieną,
nes ji yra aštunta pakopa...

Tada iš tikro matosi, kad tai gyva dvasia (נפש חיה – nefeš chaja),
tai yra šio švento „gyvumo“ (malchut) dvasia,
o ne iš „sitra achra“ (kitos, netyros pusės).

Apie tai parašyta:
„Ir išves vanduo knibždančius“ (Berešit 1 – 20),
kaip paaiškinta Chanocho knygoje:
„Įrašys vanduo šventą sėklą nefeš chaja įrašu“.

Ir tai yra raidės י – „jud“ įrašas,
įrašytas ant švento kūno,
svarbiausias iš visų pasaulio įrašų...
Parašyta:
„Ir paukščiai skraidys ant žemės“ (Berešit 1 – 20),
tai Elijahu, apskrendantis pasaulį keturiais „suplasnojimais“,
kad būtų kiekvienoje švento „brit – mila“ (apipjaustymo) ceremonijoje.

Todėl reikia paruošti jam krėslą ir pasakyti garsiai:
„Čia krėslas Elijahu“.
Jei nėra pasakoma,
jis ten neatsiranda.