(Ištraukos)
Sulam Jehuda Ašlagas
Kaip pasakė išminčiai:
„Pirmasis Adamas buvo (po nuodėmės) aptrauktas orla (apyvarpe)“ (Talmudas, Sanhedrin)...
Todėl dabar žmogui reikia dviejų ištaisymų:
1. apipjaustymo „orla“;
2. „prija“ sujungimo su šventumu.
Pagal dvasingumo prigimtį, visi
objektai yra „įjungti“ vienas į kitą.
Ir „orla“ kartą jau buvo „prisilietusi“ prie jesod,
todėl kai ją nupjauname,
ji su savimi iš jesod „pasiima“ dalį šventumo.
Ir kai mes išmetame „orla“ lauk (kur visada yra klipot),
jos „čiulpia“ pasilikusią ten mažą šventumo kibirkštį.
Iš tikro klipot jau nebenori „kaltinti“
Izraelio ir prarasti šią kibirkštį.
Juk jei klipot pradės „kaltinti“ Izraelį,
jos praras savo dalį, kurią pasiima iš šventumo „likučių“.
Todėl klipot pasidaro Izraelio „advokatu“,
kad būtų išsaugotas joms šis mažas švytėjimas.
Tačiau Elijahu nesutinka su šiuo
ištaisymu,
t.y. kad būtų šviesa perduodama ir paliekama „sitrai achrai“.
Ir klipot jau „nebekaltina“ Izraelio,
nes už tai gauna „dalį šventumo“.
Kad ištaisyti ir tai, Elijahu perima „kaltintojo“ pareigą sau,
nes visai nenori sitrai achrai duoti net ir mažą „dalį šventumo“.
Ir nežiūrint į tai, kad „sitra achra“ jau nebekaltina bei pasidaro Izraelio
„advokatu“,
Elijahu „kaltina“ pats, kad visiškai išrauti „sitros achros“ jėgas,
ir atskirti ją nuo šventumo.
Todėl reikia prie Kūrėjo įsakymo („burnos“) pridėti ir Elijahu „burną“
(kaltinimą).
Kūrėjo „burna“ (įsakymas) atsiveria „mila“ (apipjaustymo) ir „prija“ dėka.
Tačiau tai dar palieka dalį „sitrai achrai“,
o Elijahu „burna“ (kaltinimas) išrauna šviesą iš „sitros achros“ visiškai.
Apie tai parašyta:
„Burna liudijanti, kad Izraelis paliko „brit“ (sandorį), tuo pačiu paliudys,
kad Izraelis vykdo „brit“ sandorį“.