• ובזה נבין מה שדרשו חז"ל, שחזר יעקב אע"ה על פכין קטנים, שבאמת פלא הוא, בעת כזאת שראה את עשיו בא עליו להורגו. בעה''ס, אחור וקדם צרתני Reikia suprasti, ką paaiškino išminčiai, kad Jakovas sugrįžo pasiimti „mažų ąsotėlių“. Iš tikro labai keista, tuo metu, kai Jakovas pamatė, kad ateina Ezavas nužudyti jo ir jo artimųjų. (Baal Sulamas „Iš priekio ir iš užpakalio apglėbei mane“)

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תמינאה 

Zohar „Toros įsakymai. Aštuntas“ (1)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Aštuntas įsakymas, tai mylėti gerą (žmogų pereinantį į judaizmą),
ateinantį apsipjaustyti ir įeiti po „Šchinos sparnais“.
Ji (Šchina) tuos, kurie atsitraukė nuo kitos, „nešvarumų pusės“,
ir kurie nori prisiartinti prie šventumo, įveda po savo sparnais.
Apie tai parašyta:
„Išves žemė gyvą dvasią pagal savo rūšį“ (Berešit 1 – 24).

Sulam         Jehuda Ašlagas

„Šchinos sparnų“ sąvoka yra labai plati ir gili,
tačiau paaiškinsiu tiek, kiek galima būtų suprasti Zoharą.
Malchut (mūsų realybė) vadinama Šchina ta prasme,
kad nedingsta iš mūsų akiračio,
nors mes ir esame labai nutolę nuo Jos (visai nesame Jos verti).

Apie tai parašyta:
„Visur kur yra ištremiamas Izraelis (ישר אל – tiesiai į Kūrėją),
Šchina eina su jais“, paslaptyje:
(sako Kūrėjas) „Kur gyvenu (השוכן aŠochen) su jais jų nešvarumuose“ (Vajikra 16 –16).
Iš to aspekto Kūrėjas vadinasi „Gyvenantis“ שוכן – „Šochen“,
o Jo „Buvimo vieta“ vadinasi שכינה – „Šchina“.

Ir Šchinos „atsivėrimas“ yra tik tada,
kai ji yra susijungime (zivuge) „veidu į veidą“ su Kūrėju.
Tada švytėjimas yra toks didelis,
kad vienybė atsiveria netgi labiausiai (dvasiškai) nutolusiose ir apribotose „vietose“.

Žinoma, kad „didelė“ šio susijungimo būsena neateina iš karto,
t.y. iš pradžių ateina „maža“ būsena...